Aristotelio teorinė/praktinė filosofija


Aristotelio teorinė filosofija Aristotelis. „ metafizika “. “ metafizika ” reiškia tai , kas orientuota už fizikos arba tas kas eina po , prieš fizikos. Metafizika tyrinėja Būti kaip būti , pirmąją priežastis. Substancija usia – savaiminė būtis. Substancijos turi pirmines ir antrines esmes. Atskyrė substancija nuo kokybių , kiekybės , santykių ir atkakliai tvirtino , substancijų pirmumą. Aristotelis skyrė dvi substancijos dalis materiją „ medžiaga “ individualios savybės ir formą bendros savybės , kurios sudaro vienovę. Tam tikras organizuojantis principas , paverčiantis materiją atpažįstamais objektais. Forma yra imanentinė ,.Pirminė. O forma - aktyvioji jėga. Substancijos sąvokos esmę tapatino su forma , kuria substancija įgijo vystydamasi. Būti ” - tai ne užimti vietą , bet “ veikti ”. Išreiškia tikrovės dinaminį pobūdį. Pirmenybė priklauso aktualybei , o ne potencijai. Absoliutas – kai forma nemateriali. Potencijos ir aktualybės priešybes. Šiais atvejais potencija yra arba ta materija , kuri iš prigimties linkusi į tam tikrą formą. Arba materija , kuri gali įgyti vieną arba kitą apibrėžtą formą , išorinei jėgai veikiant. Gamta , nieko nekuria veltui ir viskas vyksta joje tam tikru tikslu. Daikto pažinimo pradai forma , materija , priežastis ir tikslas priežastys visada priklausomos nuo tikslo. Aristoteliui pirminis Judintojas , Būtis ir Dievas yra tapačios sąvokos.


Laikomas sisteminimo mąstytojas, temos yra skirstomos temomis. Fizika - gamtos mokslas.

Jeigu atskiri mokslai kaip mat, fiz, jie tyrinėją kažkokį būties aspektą (Būti tam tikru būties aspektu) mokslas tyrinėja tam tikrą vieną būties aspektą, metafizika tyrinėja Būti kaip būti, pirmąją priežastis, jos taikomos ne vienai sričiai, o visoms. Svarbus visuotinumas – svarbiausias ir aukščiausias. Taikomos ir negyviems ir gyviems, iš jų susidaro visi esiniai.

Bendroji juslė: Aristotelis juslių suteikiama informacija pasikliovė ir laikė ją vertinga.

Savaranki būtis, kuriai priklauso visi požymiai, bet kuri negali būti nieko kito požymiu.

(Darija – individualybė, žmogus – rūšis, gyva būtybė – giminė)

Pirminė (viršesnė) individualūs daiktai yra pamatiniai sandai, nuo kurių egzistencijos priklauso visa kitą. (Oras, vanduo, žemė, ugnis, eteris) (gamtos daiktai: gyvi ir negyvi). Materija (individualios) . ji negali būti kažkam priskiriama.

Antrinė (rūšis ir giminė, neturi nepriklausomumo, kuris būdingas pirminėms) (bendros ir visuotinos daikto savybės, požymiai) forma. Rūšiai priskiriamos savybės: būdingos tik tai rūšies daiktų grupei yra giminė. Egzistuoja kaip priklausomos (visuotinos) Turi savybes ir požymius, kurios priklauso nuo pirminės substancijos.

Aristotelis atskyrė substancija nuo kokybių, kiekybės, santykių ir atkakliai tvirtino, substancijų pirmumą: kokybė gali egzistuoti tiktais, kaip substancijų ypatybė. Pirmines substancijas jis skyrė nuo antrinių. Egzistuoja tik pirminės substancijos, o antrinės egzistuoja jų dėka. Rūsys ir giminės savaime neegzistuoja, kaip ir savybės bei požymiai. Individualios, pavienės substancijos - ideali tikrovė.

Kokybės, kurios priskiriamos substancijai: požymiai ir savybės egzistuoja kartu su paviene substancija.

Materija – tai iš ko daiktas atsiranda (natūraliai atsiranda daiktai iš prigimties). Sugebėjimas būti ir nebūti yra kiekvieno daikto materija. Aristoteliui, materija tai yra tas, kas substancijoje nėra forma, ji yra tai kas iš prigimties yra neapibrėžta ir nesuformuota. Tai „pirmoji“ savyje dar neturinti jokios formos materija. Neapibrėžtos medžiagos pamatyti negalime. Marmuro luitas still turi tam tikrą pavidalą.

Forma - kiekvieno daikto būties esmė ir jo pirminė materija (kuo daiktas tampa). Forma yra daikto kontūras. Tam tikras organizuojantis principas, paverčiantis materiją atpažįstamais objektais. Ji įgavo perkeltinę prasmę, priešingai geometrinei, erdvinei formai. (įgavo sąvokinės formos samprata). „Forma – tai esmė.“ Tai nėra pats daiktas, ji yra kieno nors forma, kitaip sakant, forma būtinai santykiauja su tuo, kam ji priklauso ir kam suteikia apibrėžtumą, tai kaip tik yra materija- formos priešybė ir kartu jos būtinas koreliatas ir pamatas. Forma yra svarbesnis substancijos dėmuo nei medžiaga. Per formą pažįstame daiktų bendrąsias ir esmines savybes (žmogus – protingumas). Forma nusakoma sąvoka. Kas yra sąvokoje, tas yra būdinga visai rūšiai, vadinasi yra pastovu, o kas pastovu, tas esmiška. Forma (eidos - pavidalas).

Du žmogau ir daikto sąlyčio būdai: doxa (naturaliausias ir paprasčiausias) ir episteme

  • Microsoft Word 68 KB
  • 2021 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (10064 žodžiai)
  • Universitetas
  • Darija
  • Aristotelio teorinė/praktinė filosofija
    10 - 1 balsai (-ų)
Aristotelio teorinė/praktinė filosofija. (2021 m. Vasario 22 d.). https://www.mokslobaze.lt/aristotelio-teorinepraktine-filosofija.html Peržiūrėta 2021 m. Vasario 28 d. 05:41
×
39 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo