Aš negyvenamoje saloje


Aš negyvenamoje saloje.


Pirmosiomis dienomis aš buvau visiškoje neviltyje. Jaučiau liūdesį bei ilgesį savo artimiesiems. Sala atrodė labai bauginanti, tuščia, atrodė, kad joje nebuvo nei gyvosios dvasios. Saloje augo daug palmių ir visokių kitokių medžių. Buvo girdėti jūros ošimas. Tas garsas šiek tiek man leido atsipalaiduoti. Gyvūnų nebuvo, tik keletas paukščių, kurie skraidė ore. Sala buvo nedidelė, jos pakraščiuose augo labai skaniai kvepiančios gėlės. Nusprendžiau nustoti nuogąstauti ir patyrinėti salą, nes žinojau, kad greitu metu iš jos neištrūksiu.

Bevaikštant po šią nedidelę salą, radau apleistą trobelę! Iškart gimė viltis, kad čia gali būti žmonių. Įėjus į trobelę ji buvo tuščia, apleista, šiek tiek papuvusi, joje nebuvo nei vieno daikto, taigi mano viltis sutikti žmonių - žuvo.

  • Microsoft Word 12 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 1 puslapis (303 žodžiai)
  • Mokykla
  • Agnė
  • Aš negyvenamoje saloje
    10 - 2 balsai (-ų)
Aš negyvenamoje saloje. (2020 m. Gegužės 23 d.). https://www.mokslobaze.lt/as-negyvenamoje-saloje.html Peržiūrėta 2020 m. Rugpjūčio 09 d. 02:08
×
129 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo