Aterosklerozė



į gydytojus dažniausiai kreipiamasi dėl negalavimų, kuriuos sukelia šlauninės bei pakinklinės arterijų užsikimšimas, nulemtas aterosklerozės sukeltų kraujagysli aterosklerozė – sisteminė viso organizmo liga, kuria vyresnio amžiaus žmonės serga dažniau nei jauni. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos širdies, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje. ( http:// www. Medicina. Lt ).
Ligai būdingi įvairūs arterijų intimos pažeidimo deriniai: lipidų, sudėtingųjų angliavandenių, kraujo ir jo elementų, kalcio druskų atsidėjimas bei fibrozinio audinio vešėjimas. Aterosklerozę reikia skirti nuo arteriosklerozės, kuriai būdinga ne tik arterijų, bet ir arteriolių sienelių sukiėtėjimas, fibrozė, intimos proliferacija. (bagdonas a. , 1996) aterosklerozė pažeidžia elastines ir raumenines arterijas ( aortą, vainikines širdies, smegenų, inkstų). Sergant ateroskleroze, arterijos netenka elastingumo, pasidaro standžios ir trapios. Dėl sumažėjusio elastingumo jos negali keisti savo spindžio priklausomai nuo organų poreikio, todėl pakinta organų funkcijos, o aterosklerozei progresuojant, parenchimos elementus iš lėto pakeičia jungiamasis audinys (viliušis a. , 1991). Dėl aterosklerozės didėja kraujospūdis, formuojasi miokardo nepakankamumas. Kairysis, o paskui ir dešinysis skilvelis hipertrofuoja ir išsiplečia, atsiranda reliatyvios arba organinės dviburio ir aortos vožtuvų ydos. (januškevičiūtė a. , 1991). Kraujagyslių sienelėse kaupiasi cholesterinas ir jo esteriai , veša jungiamasis audinys, vystosi distrofiniai pokyčiai; arterijų sienelės storėja, jų spindžiai siaurėja; sutrinka atitinkamų organų hemodinamika.
Aterosklerozė yra dažna liga, 52% visų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų tenka aterosklerozei. Aterosklerozė prasideda jauname amžiuje: ankstyvieji pakitimai randami jau 3-4 dešimtmetyje; su amžiumi jie progresuoja arteriniuose baseinuose. Kadangi su amžiumi aterosklerozė progresuoja, todėl kai kurių tyrinėtojų nuomone ji yra biologinis reiškinys (i. Davidovskis). Remiantis šių autorių nuomone , liga galima laikyti tik tokią aterosklerozę, kuri pradeda progresuoti jau vidutiniame amžiuje, pasireikšdama atitinkamais klinikiniais simptomais. ( lašienė j. , 1973).