Atsargų apskaita kursinis darbas (2)


Įvadas. Trumpalaikio turto ir atsargų apibūdinimas. Atsargų užpajamavimas ir dokumentavimas. Atsargų įkainojimo būdai. Atsargų įsigijimas ir jo savikaina. Pagaminimo savikaina. Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai. Atsargų inventorizacija. Praktinė dalis. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Biznyje būtinas pelno sukūrimo proceso informacinis modelis, kuris ir kuria fininsinė bei manedžmento apskaita. Naudojant tokius modelius galima tirti, kaip ir kokiu būdu ivarūs sąmoningi, o kartais ir nepriklausantys nuo valdytojų valios veiksmai sąlygoja atitinkamus biznio pasikeitimus. Kai valdytojas disponuoja geru informaciniu modeliu, jis gali numatyti daug būdų atitinkamiems tikslams pasiekti, ir visus juos ivertinęs modelyje, praktiskai igydyvendinti vieną, jo nuomonę, optimalų.Tokios racionalios valdymo sistemos atlikimui pačią apskaitą būtina tinkamai organizuoti ir tvarkyti. Apskaita, kaip ir visa valdymo sistema skirta tam, kad norimas rezultatas būtų pasiektas kuo greičiau ir su mažiausiomis sąnaudomis. Apskaitos darbuotojai viską apskaičiuoja kaupdami ir apdorodami duomenis, todėl apskaitininkams, kaip ir visiems kitiems valdymo srities specialistams, būtina kuo geriau orientuotis formuojant informaciją, kurią gauname pagal duomenis. Apskaitos tikslas yra padėti biznio imonės valdymui, finansiniams rėmėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims priimti sprendimus.

Kursinio darbo tikslas – išaiškinti ką turi žinoti kiekviena įmonė ir kaip sėkmingai dirbti siekiant teisingai apskaityti atsargas.

Paaiškinti kokiais būdais galima apskaičiuoti atsargas, bei tuos būdus išanalizuoti;

Norint suvokti atsargų svarbą, pirmiausia turime išnagrinėti trumpalaikį turtą ir jo sudedamąsias dalis:

Metiniame finansinių ataskaitų rinkinyje (balanse) trumpalaikis turtas suskirstytas į grupes:

Gautos į įmonę atsargos turi būti laiku ir tinkamai užpajamuotos. Įmonės turi teisę savarankiškai pasirenka apskaitos sistemą. Našumą lemia ar apskaita tvarkoma rankiniu būdu ar kompiuterizuotai. Vienos įmonės turi centrinį sandėlį ir dar sandelių padaliniuosi, kitos – atvirkščiai, sandėlio išvis neturi. Vienos įmonės yra perdirbimo, kitos – prekybos, trečios – teikia paslaugas, taigi, atitinkamai skirstoma ir atsargų užpajamavimo tvakra. LR vyriausybė to nereglamentuoja.

Priimant prekes į sandėlį gali būti naudojami Materialinių vertybių užpajamavimo orderiai.Jie surašomi pagal atsargų įsigijimo dokumentus, atsargų gavimo dieną. Kai užpildomas pajamų orderis gali būti padidėjimas fiksuotų atsargų askaitos kortelėse. Materialinių vertybių užpajamavimo orderis gali būti rašomas kiekvienai atsargų rūšiai arba visoms gautoms iš vieno tiekėjo, tai priklauso nuo to kokią tvarką nusistato pati įmonė. Jeigu prekes tiekianti įmonė išrašo PVM-sąskaitą faktūrą ir joje tiksliai nurodo vertybes apibūdinančiais duomenimis, tai gaunanti prekes įmonė nerašo pajamų orderių, o sąskaitoje faktūroje gali būti dedamas specialus pajamų orderio spaudas ir užpildomi rekvizitai, kurie ir parodo prekių priėmimą. Pajamų orderiai nėra rašomi įmonese, kuriose nėra sandelių arba įmonės kurios turi kompiuterizuotas apskaitos sistemas, todėl pajamų orderiai prekių prėmimui naudojami retai. Daugaeiliai užpajamavimo orderiai – užrašomos visos tuo metu gautos atsargos. Atsargos taip pat, gali būti gaunamos ne tik iš tiekėjų, bet ir iš savo kitų padalinių, tokiais atvėjais atsargos sandėliui perduodamos pagal vidinius važtaraščius, kuriuos išrašo atsakingi asmenys, dviem egzemplioriais. Kelyje esančios atsarogos taip pat pajamuojamos. Esant kompiuterizuotai apskaitai sandelio korteles atstoja įrašai kompiuteryje. Visi gavimo dokumentai užpajamavus prekes perduodami į buhalteriją apskaitininkui, kuris tvarko atsargų apskaitą.

Atsargų išdavimo įforminimas priklauso nuo įmonės dydžio, jos pobūdžio sandėlio ūkio organizavimo. Atsargos išduodamos pagal svorį, vienetų skaičių ir pan. Kai masiškai gaminama produkcija, išduodant žaliavas naudojamas limitinės išdavimo kortelės. Limitas apskaičiuojamas pagal tai, kokias produkcijos rūšis ir kokiais kiekias reikia gaminti. Limitavimas ir normavimas yra įmonės vidinės apskaitos bei kontrolės reikalas. Limitinės kortelės išrašomos dviem egzemplioriais. Viena duodama gamybiniam padaliniui, o kitas – sandėliui. Pvz:. pasiimdamas iš sandelio žaliavas gamybinio padalinio atsakingas asmuo pateikia savo limitinės kortelės egzempliorių, jose sandėlininkas pažymi išduotų atsargų kiekį ir išveda neišnaudotą limito likutį. Žaliavų išdavimą iš sandelio nelaikome sunaudojimu nes tai tik atsargų vietos pakeitimas. Žaliavas galima laikyti sunaudotomis tik kai į gamybinį išduotas jų kiekis sutampa su faktiškai sunaudotu kiekiu. Kai nepakanka žaliavų limitai išrašomi pareikalavimai. Visus atsargų išdavimo egzempliorius pasirašo vadovo įsakymu patvirtinti asmenys. Mažose įmonėse medžiagų išdavimas dažniausiai neforminamas jokiais dokumentais. Tokiose įmonėse medžiagų sunaudojimas įforminimas medžiagų sunaudojimo aktais arba gatavos produkcijos užpajamavimo aktais, kuriuose užpajamuojamos produkcijos kiekis, bei faktiškai sunaudotų medžiagų kiekis. Šie dokumentai yra pateiki buhalterijai.

  • Microsoft Word 38 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (5720 žodžiai)
  • Universitetas
  • Lukas
  • Atsargų apskaita kursinis darbas (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Atsargų apskaita kursinis darbas (2). (2016 m. Spalio 21 d.). https://www.mokslobaze.lt/atsargu-apskaita-kursinis-darbas-2.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 27 d. 11:37
×