Augalai nuo seniausių laikų iki šių dienų


Seniausieji jūros augalai. Augalų paplitimas sausumoje. Kelias iš jūros į sausumą. Senoviniai sausumos augalai; sporiniai induočiai. Viršutiniojo paleozojaus flora; sėkliniai augalai. Mezozojaus augalija. Gaubtasėkliai augalai. Žiedai ir vaisiai. Žolinių ir varpinių augalų vaidmuo. Svarbiausi augalijos evoliucijos momentai.

Augalų evoliucija prasideda jūros dumbliais. Seniausios žinomos žemės iškastinės liekanos ( jų amžius apie mlrd. Metų) priklauso primityviausiems augalams - melsvadumbliams. Beveik mlrd. Metų tokie augalai gyveno jūroje drauge su kitais vienaląsčiais organizmais. Tačiau australijoje aptiktos iškasenos rodo, kad prieš milijardą metų egzistavo ir žaliadumbliai. Vadinasi, to laiko augalams būdingos dvi svarbios savybės, kurių neturėjo jų protėviai, - sudėtingesnė sandara ir dauginimasis lytiškai. Kadangi kiekvienas organizmas - palikuonis - atsirasdavo jau ne iš vieno, o iš dviejų tėvų, tai jis turėdavo naują genetinės medžiagos kombinaciją; dėl to evoliucija labai suefektyvėjo.

Sudetingesnė, nors ir nelabai tobulesnė sandara taip pat buvo svarbi ateičiai. Įgijusių antrą, po to daugiau ląstelių pirminių vienaląsčių organizmų forma pakito nuo beveik rutuliškos iki tiesinės ar netasyklingos. Tai galima paaiškinti tuo, kad kiekvienas nesferiškos formos yra didesnis ploto ir tūrio santykis negu rutulio. Tokios formos augalų lietimosi su jūros vandeniu paviršius buvo didesnis, todėl jie galėjo daugiau sugerti reikalingo anglies dioksido ir saulės spindulių. Iš išsikišusių kūno dalių galėjo vystytis įvairių iki šiol išlikę tik du labai senų sausumos augalų iškastiniai radiniai. Centrinės europos viršutiniojo silūro sluoksniuose buvo rastos 10 cm ilgio belapio augalo liekanos; tai seniausias iš aptiktų sausumos augalų. Antrasis radinys yra iš australijos, apatiniojo devono sluoksnių. Tai suakmenėję (iki 25 cm ilgio ) augalo stiebai; augalas labai panašus į dabartinius pataisus lycopodium , kurių stiebas šliaužia žeme ir išauga vertikalūs ūgliai. Lycopodium - tai ne tik sausumos augalai, bet ir induočiai. Tokio tipo iškastiniai augalai rodo ne tik evoliucjos progresą, bet ir didelį geografinį poslinkį - augalijos išėjimą iš jūros į sausumą.

Visiškai tikra, kad viršutiniojo silūro laikotarpiu augalai jau paplito sausumoje. Tačiau kiek laiko truko šis procesas? Nuo seniausių rastų jūros žaliadumblių atsiradimo (maždaug prieš mlrd. Metų) iki seniausių sausumos augalų, aptiktų europos viršutiniame silūre (maždaug prieš 430 mln. Metų), praėjo apie 570 mln. Metų. Tai ilga laikio atkarpa, beveik lygi visam fanerozojaus periodui. Mes pripažįstame, kad minkštų jūros dumblių paplitimas sausumoje ir jų indų sistemos išsivystymas buvo svarbi išlikimo galimybė, vis dėlto neturime pamiršti, kad šie augalai turėjo pakankamai laiko milijonus kartų bandyti ir klysti .

Kelias iš jūros į sausumą.

  • Microsoft Word 7 KB
  • 2012 m.
  • 6 puslapiai (1326 žodžiai)
  • Daina
  • Augalai nuo seniausių laikų iki šių dienų
    10 - 1 balsai (-ų)
Augalai nuo seniausių laikų iki šių dienų. (2010 m. Kovo 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/augalai-nuo-seniausiu-laiku-iki-siu-dienu.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 23 d. 01:24
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema