Augalų audiniai

Devyniolikto a. pradžioje G.F. Link pasiūlė sąvokas parenchiminės ir prozenchiminės ląstelių. Jis pamatė, kad augalų audiniuose vienos ląstelės būna apvalios ar prizminės, o kitos – gana ilgos netgi su aštriais galais. Todėl ir tokių ląstelių sudarytus audinius vėliau imta vadinti parenchiminiais ir prozenchiminiais.

Sachsas, taip pat gyvenęs 19 a. sukūrė sistemą, kuri rėmėsi augalų audinių ,,dislokacijos,, vieta t.y. kur jie iš-sidėtę konkrečiuose augalų organuose. Jo sistemą sudarė trys audinių grupės: a) audiniai, dengiantys augalo organų paviršių, atliekantys apsauginę funkciją (pavadinti ,,odos audiniais,,) dabar vadinami epiderminiais; b) audiniai, kurie palaiko augalo tvirtumą, standumą, kurie turi maisto medžiagas perne-šančias gyslas pavadinti apytakos audiniais; c) audiniai, jungiantys pirmas dvi sistemas – pagrindiniais.