Autorius Kontekstas Kūriniai konspektas


Autorius Kontekstas Kūriniai konspektas. M. Mažvydas. M. Daukša. J. Radvanas. Motiejus Kazimieras Sarbievijus. K. Donelaitis. A. Mickevičius. A. Baranauskas. V. Kudirka. Jonas Mačiulis - Maironis. J. Biliūnas. Juozas Tumas – Vaižgantas. V. Krėvė. Vincas Mykolaitis-Putinas. J. Savickis. H. Radauskas. Salomėja Nėris. B. Sruoga. Jonas Aistis-Aleksandravičius. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Marius Katiliškis. Juozas Aputis. Sigitas Geda. Privalomi konteksto autoriai. Šatrijos Ragana. V. Mačernis. Bronius Krivickas. Marcelijus Martinaitis. Česlovas Milošas. Judita Vaičiūnaitė. Aidas Marčėnas. Jurgis Kunčinas. Marius Ivaškevičius.


„Katekizmas“ – M. Mažvydas „Katekizme“ krikščionybę apibūdina kaip naują mokslą, kuris yra susijęs su Dievo pašlovinimu, daiktų palaima, Dievo pažinimu ir prisiartinimu prie dangaus karalystės. Autorius taip pat yra nepatenkintas tikėjimo padėtimi, nes dauguma Lietuvos žmonių išpažista pagonybę. Jis ragina mokyntis krikščionybės mokslo ir mokyti kitus.

Autoriaus požiūris į kalbą paskatino Lietuvos žmones mylėti, puoselėti savąją kalbą ir padėjo pasiekti tikslą, svarbų Lietuvos istorijai – įveikti protestantizmą Lietuvoje.

Herojinė poema „Radviliada“- Poemoje aprašomas M.Radvilo Rudoje gyvenimas. Poetas remdamasis kunigaikščio biografijos faktais sukuria didiko patrioto ir tėvynės gynėjo idealą. Radvila vaizduojamas kaip darbštus, dosnus, niekad nesiskundžiantis, principingas ir nepaperkamas kunigaikštis. Livonijos mūšio išvakarėse jis susapnuoja Vytautą Didijį, kuris priekaištauja dėl veltui protėvių pralieto kraujo, nes Lietuva nebetokia didinga. Taip pat poemoje išaukštinamas gamtos grožis, gėrimasi ja, pabrėžiama gamtos didybė.

Gėrimasi Vilniaus vaizdais, panorama, gamta. Pabrėžimas saiko principas. Raginama atsipūsti, grožėtis gamta. Eileraščio kalbėtojas yra patriotas, kuriam didelę reikšmę turi gamta.

Eilėraštis „Odė jaunystei“- aukštinama jaunystės energija, kūrybinė galia. Kūrinyje išreiškiamas jaunajai kartai būdingas stiprių jausmų ir plačių užmojų troškimas , jaunatviškas entuziazmas keisti pasaulį. Odėje išaukštinamos jaunajai kartai būdingos savybės: kovingumas, troškimų gausa, minčių įvairovė. Taip pat odėje liepsningi odės subjekto(žmogaus) žodžiai kviečia jaunimą drąsiai imtis didžių darbų, stoti į kovą su smurtu ir prievarta, susiburti į kovą už šviesesnę ateitį.

Eilėraštis „Tautiška giesmė“- Pagrindinė V.Kudirkos poezijos idėja – tai Lietuva, jos praeitis ir dabartis, jos pastangos išsikovoti kultūros laisvę, pakilti į aukštesnį ekonominį lygį. Tokia idėja skelbiama ir „Tautiškoje giesmėje“, labiausiai išpopuliarėjusiame V.Kudirkos eilėraštyje, kuris vėlaus pagal paties poeto sukurtą melodiją virto Lietuvos himnu. Pagrindinė teksto prasmė – tai siekis jungti, vienyti. Eilėraštis apeliuoja į pačią etikos esmę – dorą, gyvenimo paskyrimą Tėvynės ir žmonių labui. Visą tautinį atgimimą simbolizavo šviesos įvaizdis. Šviesos samprata „Tautiškoje giesmėje“ pagrįsta aukštomis moralinėmis vertybėmis.

Eilėraštis „Vilnius prieš Aušrą“ – Kūrinyje atskleidžiama miesto metafora, kuri yra siejama su Lietuva, Lietuvos žmonėmis, kurie nėra tokie aktyvūs, veiklūs, galingi kaip prisimenamoje didingoje praeityje. Eilėraščio lyrinis subjektas išgyvena nerimą, liūdesį del tautos žmonių, kurie nėra pasirengę, pasiryžę maištui už tautos nepriklausomybę. Taip pat svarbu paminėti eilėraštyje prisimeną Lietuvos istoriją, kuri tampa pavyzdžiu, galinčiu padaryti įtaką šių dienų maištininkams.

Apysaka „Liūdna pasaka“ – Kūrinyje vaizduojamas tragiškas Juozapotos ir Petro Banių šeimos likimas, kurį apibendrintai galime suvokti kaip visos tautos likimą sukilimo metu. Šalyje vyraujanti padėtis skatina žmones stoti į kovą siekiat laisvės ir lygybės. Vienas jų – Juozapotos vyras Petras, kuris tvirtai yra įsitikinęs, kad jo asmeninė laimė priklauso nuo tautos likimo. Likusi viena Juozapota jaučia nerimą, baimę, nežinią dėl savo mylimo vyro. Tačiau noras sulaukto geresnio gyvenimo baigiasi nelaime: Petras pakariamas, namai atiduodami svetimtaučiui, ji lieka viena, praradusi vienintelį gyvenimo džiaugsmą – šeimą, sutrikusio proto ir niekam nereikalinga. Visa tai pakeičia mylinčią moterį ir jos dvasia miršta.

Mykoliukas tampa Dzidorium Artoju, ūkininku ašvieniu, kuris buvo nebe visų ir nebe visur siunčiamas. Geišę Rapolą pražudo smalsumas, o Severja tampa tokia pat dėdiene, kaip ir Mykoliukas dėde.

  • Microsoft Word 36 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (3619 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Paulius
  • Autorius Kontekstas Kūriniai konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Autorius Kontekstas Kūriniai konspektas. (2017 m. Gruodžio 14 d.). https://www.mokslobaze.lt/autorius-kontekstas-kuriniai-konspektas.html Peržiūrėta 2019 m. Kovo 25 d. 12:40
×