Avininkystės konspektas


Avininkystės – ožkininkystės egzamino klausimai. Oda ir jos sandara. Vilnos plaukelių histologinė sandara. Vilnos plaukelių rūšys. Apibūdinkite. Vilnos plaukelių slinkimas. Plakas ir jo sandara. Vilnos cheminė sudėtis bei cheminės savybės. Vilnos fizinės – techninės savybės išvardinkite vilnos ilgumas. Vilnos fizinės – techninės savybės vilnos plonumas , garbanotumas. Vilnos fizinės – techninės savybės vilnos stiprumas , blizgesys. Vilnos fizinės – techninės savybės elastingumas , tamprumas , tąsumas , higroskopiškumas , verpimasis , vėlimasis. Vilnos riebalinis prakaitas ir jo reikšmė. Plautos vilnos išeiga. Kokia plautos vilnos išeiga plonavilnių , pusiau plonavilnių , šiurkščiavilnių bei pusiau šiurkščiavilnių ? Vilnos ydos išvardinkite užteršta ir varnalėšinė. Vilnos ydos išvardinkite defektinė , niežuota , slenkanti , nuokirpos. Avių kirpimas bei jų priežiūra nukirpus. Avių konstitucija išvardinkite Šiurkšti konstitucija. Avių konstitucija išvardinkite Švelni konstitucija. Avių konstitucija išvardinkite Standi konstitucija. Avių konstitucija išvardinkite Puri konstitucija. Avių konstitucija išvardinkite Stipri konstitucija. Išvardinkite pagrindinius eksterjero trūkumus. Kiek avis turi dantų ir kaip jie vadinami. Kaip nustatomas vilnos stiprumas laboratoriniu metodu ? Kaip nustatomas vilnos plonumas ir kaip vilna skirstoma pagal plonumą. Kaip klasifikuojama ir charakterizuojama plona merinosinė vilna. Kaip klasifikuojama ir charakterizuojama plona nemerinosinė vilna ? Kaip klasifikuojama ir charakterizuojama pusiau plona vilna. Kaip klasifikuojama ir charakterizuojama krosbredinė vilna. Kaip klasifikuojama ir charakterizuojama cigajaus tipo vilna.


Nuo jos išsivystymo priklauso vilnos, avikailių bei žaliavinės odos kokybė,todėl vertinant gyvulius į ją kreipiamas ypač didelis dėmesys. Oda būna plona, standi ir puri. Iš storos odos išauga storas plaukas, iš plonos – plonas. Tanki, stipri, normalaus ilgumo vilna išauga iš standžios odos, o ilga, reta – iš purios. Odą sudaro trys sluoksniai: epidermis, tikroji oda ir poodinis sluoksnis.

Pagal histologinę sandarą vilnos plaukelis sudarytas iš trijų sluoksnių: žvynelinio, kamštinio ir šerdinio.

Pagal sandarą ir technines savybes vilnos plaukeliai skirstomi į pūką, tarpinį plauką, akuotą, negyvą plauką, sausą plauką, dengiamuosius, liečiamuosius ir šunplaukius. Pūkai – patys ploniausi, smulkiai garbanoti, trumpi, stiprūs, vertingiausi vilnos plaukeliai. Tarpinis – susideda iš žvynelinio, kamštinio ir šerdinio. Akuotas – beveik tiesus arba šiek tiek banguotas, storas, ilgas plaukas, 35-200 mikronų storio, 10-30cm ilgio. Negyvas – labai šiurkštus, kietas, trapus, tiesus, nesidažantis, stikliškos spalvos, nuo 70 iki 400 mikronų storio. Sausas – ilgas viršutinėje dalyje išplautas akuotas, kietas, trapus, nežvilgantis, silpnesnis už akuotą, bevertis. Dengiamieji – trumpi, tiesūs, šiurkštūs, žvilgantys, smailiu kampu išaugę ir prigludę prie odos plaukai. Šunplaukiai – ilgesni, storesni, mažiau garbanoti. Tai plonavilnių avių iš pirminių folikulų išsivystę plaukai.

Vilna auga netolygiai. Augimas priklauso nuo veislės, individualių gyvulio savybių, šėrimo bei priežiūros sąlygų, fiziologinės būklės, metų laiko. Plonavilnių vilna auga lėtai – 0,5 – 1 cm per mėn. pusiau plonavilnių, pusiau šiurkščiavilnių – greičiau 1-3 cm. Trečiais metais išauga tik 2-3 cm. Trūkstant baltymų, ypač ėringoms bei žindamoms avims, vilnos augimas sulėtėja, suplonėja. Ankštose, drėgnose, nevėdinamose patalpose vilna auga lėčiau. Normalų vilnos augimą ir gerą jos kokybę užtikrina pilnavertis ir subalansuotas pagal amino rūgštis avių šėrimas.

5. Vilnos plaukelių slinkimas. Šiurkščiavilnių avių vilna pavasarį pradeda slinkti. Pūkas, iš dalies ir akuotas, apmiršta ir išstumiami naujai augantys plaukai. Todėl suvėlinus kirpimą, prarandama daug vilnos. Plonavilnių ir pusiau plonavilnių avių vilna neslenka. Daug nuostolių padaro patologinis vilnos slinkimas. Jį sukelia įvairūs susirgimai, niežai, blogos šėrimo ir laikymo sąlygos.

Vilna pagal plaukelių sudėtį skirstoma į: vienarūšinę ir nevienarūšinę. Vienarūšė vilna sudaryta iš vienos rūšies plaukelių. Vilnos plaukeliai vienodos plonumo, ilgumo, garbanotumo. Ji gali būti plona, pusiau plona ir pusiau šiurkšti. Nevienarūšė vilna sudaryta iš kelių plaukelių, skirtingo plonumo, ilgumo, garbanotumo. Ji gali būti pusiau šiurkšti ir šiurkšti.

Plaku vadinama avies vilna, nukirpta klodu, nesuirusi į atskirus gabalus. Plakas susideda iš atskirų plaukelių grupių, vadinamų kuokštais ir sruogomis, kuriuose sudaro mažesni kuokšteliai ir sruogelės, atskirti vienas nuo kito siauromis odos siūlėmis. Plako pusės skirstomos į išorinę ir vidinę.

Vilna sudaryta iš karatino grupės baltymų, todėl skirtingai nuo kitų baltyminių medžiagų turi daugiau sieros. Vilnoje yra 49-52 % angliavandenių, nuo 17-24% deguonies, nuo 15 – 21% azoto, 6-8 % vandenilio, 2-5% sieros. Pelenai sudaro 1-3%. Jie sudaryti iš kalio, natrio, geležies, kalcio, aliuminio. Į vilnos baltymų sudėtį įeina apie 20 amino rūgščių, o svarbiausios argeninas, leucinas.

  • Microsoft Word 37 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (4267 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aivaras
  • Avininkystės konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Avininkystės konspektas. (2018 m. Gegužės 28 d.). https://www.mokslobaze.lt/avininkystes-konspektas.html Peržiūrėta 2020 m. Balandžio 09 d. 00:19
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo