Balkanų valstybių pasirengimas narystei Europos sąjungoje


Balkanų valstybių Albanijos , Makedonijos , Serbijos ir Juodkalnijos pasirengimas narystei Europos sąjungoje , Mastrichto kriterijų vykdymas 2007 2013m. Metinis biudžeto deficitas. Ilgalaikių paskolų palūkanų norma. Šalys kandidatės Albanija Albanijos respublika.


Infliacija turi mažėjimo tendencija. Šio metu ji yra 2 proc. Didžiausia infliacija buvo pasiekta 2010 metais, kuri sudarė beveik 5 proc.

Biudžeto deficijas, lyginant su BVP paskutinius 3 metus turėjo mažėjimo tendenciją, tačiau paskutinias metais 2014 prognuozuojamas yra didesnis deficito lygis, kuris sudarys apie 5 proc, kas yra apie 1,5 proc didesnis nei praeitų dviejų metų.

Valstybės skola yra pakankamai maža lyginant su BVP ir per laikotarpį išsaugo nuo 53,4 iki 60,92 proc.

Ilgalaikių paskolų palūkanų norma mažėjo nuo 6,3 iki 3,5 proc. Ir pagal prognozes turi tendenciją mažėti.

Valiutos kursas lyginant euro atžvilgių išliko gana pastovus, nors valstybė ir nėra pasirašiusi Europos Centrinio Banko ir Euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų sutarties ir nedalyvauja ERM II (European Exchange Rate Mechanism - Europos valiutų kurso mechanizmas). Valiutos kurso pokytis nuo 117 (2007) iki 137 (2013) ALL (Albanijos lekų) už 1 EUR.

Infliacija išlieka viena auksčiausių regione. 2013 metais ji sudarė net 13 proc.

Biudžeto deficitas lyginant su BVP yra taip pat vienas auksčiausių ir sudarė nuo 1,09 proc. 2007 metais iki 5,73 proc. 2013 metais.

Valstybės skola lyginant su BVP taip pat labai sparčiai augo ir nuo 2007 iki 2013 paugo beveik du kartus nuo 37,7 iki 60,9 proc.

Ilgalaikių paskolų palūkanų norma mažėjo taip pat išlieka viena aukščiausių balkanuose 2013 metais tai sudarė beveik 12 proc. Tuoo tarpu aukštumas buvo pasiekusi 2009 metais sudarydama beveik 18 proc. Mažiausia palūkanų norma buvo 2010 metais, kas buvo 9,5 proc.

Valiutos kursas lyginant euro atžvilgių smarkiai kito nuo 75 RSD (Serbijos dinarų) 2007m. iki 115RSD  už 1 EUR ir toliau turi kylimo tendenciją. Šiuo metu 2014m. 12 mėn 1EUR – 125 RSD.

Tautinė sudėtis (pagal 2003 m. surašymą): Juodkalniečiai – 43,16 %, Serbai – 31,99 %,Bosniai – 7,77 %, Albanai – 5,03 %, Etniniai musulmonai – 3,97 %, Kroatai – 1,1 %, Čigonai – 0,42 %, Jugoslavai – 0,3 %, kiti – 6,26 %

Pasiskirstymas pagal religijas (2003 m. surašymo duomenys): Stačiatikiai – 74,21 %, Musulmonai – 17,74 % (daugiausiai sunitai), Romos katalikai – 3,54 %, kiti – 4,48 %

Infliacijos tendencija mažėjanti ir sudarė 4 proc. 2013 metais. Didžaisia infliacija buvo 2008 metais 8 proc.

Biudžeto deficitas svyruoja nuo 4,4proc. 2010 m. iki 5,9 proc. 2013 m. 2007-2009 metais jis net buvo teigiamas, kas sudarė net 6,6 proc. didesnis nei planuotas.

Valstybės skola lyginant su BVP taip pat pastoviai didėjanti nuo 32,62 proc 2007 m iki 56,84 proc. 2014 m.

Juodkalnija neturi savo valiutos. Nuo 2002m. oficiali valiuta yra euras. Todėl šis kriterijus šiai šaliai negalioja.

  • Microsoft Word 269 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (3899 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ramucio
  • Balkanų valstybių pasirengimas narystei Europos sąjungoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Balkanų valstybių pasirengimas narystei Europos sąjungoje. (2017 m. Kovo 04 d.). https://www.mokslobaze.lt/balkanu-valstybiu-pasirengimas-narystei-europos-sajungoje.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 23 d. 05:07
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema