Baltijos jūra ir jos tarša


Baltijos jūra ir jos tarša. Baltijos jūros taršos šaltiniai. Nafta. Kodėl Baltija- didžiulis rūpestis? Kokiais būdais nafta patenka į Baltijos jūrą? Žemės ūkio veikla Trąšos. Azotas. Pavojai slypi dugne. Kaip panaikinti cheminį ginklą?

Kenčia jūra ir nuo laivų, gabenančių naftos produktus. Baltijos jūra kasdien vidutiniškai plaukia iki 2000laivų, iš jų – apie 200 tanklaivių . Naftos kiekis, nuo kurio jūra pati pajėgia apsivalyti ,yra 0,3mg viename litre vandens. Tačiau į jūrą išsiliejusios naftos kai kur esanti keletą kartų daugiau.

Azotas – sintetinių trąšų sudedamoji dalis. Azotas – cheminis elementas, inertiška vieninė medžiaga, vienas svarbiausių augalo mitybos elementų. Azoto perteklius vandenyje sukelia antropogeninę eutrofikaciją. Baltijos jūros ekosistemoje per metus susikaupia iki 556 tūkst. t. azoto. Su upių nuotėkiu į Baltiją patenka apie 3 kartus daugiau azoto palyginus su atmosfera t.y. 75 proc. šių teršalų atplukdoma vandeniu, o likusieji atkeliauja per atmosferą.

Pavojai slypi ir Baltijos dugne . Po Antrojo pasaulinio karo keliose Baltijos jūros vietose buvo paskandintas sukauptas cheminis ginklas.Niekas nežino , kas yra tose surūdijusiose talpyklose, kurios bet kada gali sukelti ekologinę katastrofą....

  • MS PowerPoint 253 KB
  • 2016 m.
  • 15 puslapių (706 žodžiai)
  • Edita
  • Baltijos jūra ir jos tarša
    10 - 3 balsai (-ų)
Baltijos jūra ir jos tarša. (2013 m. Spalio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/baltijos-jura-ir-jos-tarsa.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 22 d. 23:34
×