Baltijos šalių nedarbo problemos palyginimas


Nedarbo samprata. Nedarbo priežastys neoklasikų ir keinsistų požiūriu. Nedarbo tipai. Nedarbo lygio rodikliai ir jų skaičiavimas. Nedarbo lygio Baltijos šalyse analizė. Lietuvos darbo rinkos analizė. Darbo rinkos padėtis Lietuvoje. Nedarbą lemiančių veiksnių analizė. Latvijos darbo rinkos analizė. Darbo rinkos padėtis Latvijoje. Nedarbą lemiančių veiksnių analizė. Estijos darbo rinkos analizė. Darbo rinkos padėtis Estijoje. Nedarbą lemiančių veiksnių analizė. Nedarbo problemos palyginimas Baltijos šalyse. Išvados. Summary. Literatūros sąrašas.


Nedarbo problema yra vienas iš esminių ekonomikos ir gyvenimo kokybės šalyje rodiklių, ji nagrinėjama metai iš metų žiniasklaidoje, vadovėliuose, konferencijose, tarptautinėse ir vietinėse organizacijose bei valdžioje. Ypač aktuali ši tema tapo prasidėjus finansinei krizei ir kai vyriausybės ėmėsi taisyti jos pasekmes savo valstybėse. Baltijos šalys patyrė ypač stiprų nedarbo lygio šuolį , tai atsiliepė tiek tarp aukštai apmokamų specialybių, tiek jaunimo nedarbo srityje. Nedarbas turi įtakos ne tik bendrai ekonominei situacijai, tačiau ir socialinei – nesėkmingas integravimasis į darbo rinką gali vesti prie depresijos, tokių žalingų įpročių kaip narkomanijos ar alkoholizmo , apatiškumo norui mokytis ir susirasti darbą, emigracijos, blogiausiu atveju – net savižudybės.

Net esant labai prastai situacijai, vykdant tinkamą valstybės valdymo politiką ir išsamiai analizuot situaciją galima suvaldyti pasekmes. Baltijos šalys yra konsultuojamos tokių organų kaip Europos Komisija ir Europos Tarybos, šalies viduje pagalbos ir rekomendacijų yra sulaukiama iš vietinių statistikos departamentų , kurie teikia visą reikalingą statistinę informaciją, kuri padeda gilintis į esamą darbo rinkos situaciją ir laiku priimti tinkamus sprendimus.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos, Lietuvos , Estijos ir Latvijos statistikos departamentų statistinių duomenų rinkimas ir analizė, Lietuvos darbo biržos pateikiamų ataskaitų analizė, mokslinės literatūros nagrinėjimas. Surinkti duomenys ir darbo rezultatai atvaizduojami pasitelkiant žodinį apibūdinimą, grafikus, lenteles, matematines išraiškas.

Nedarbas yra vienas iš svarbiausių rinkos ekonomikos „sveikatos“ indikatorių. Aukštas nedarbo lygis daro įtaką ne tik šalies ekonominei situacijai, tačiau sukelia ir neekonominio pobūdžio socialines problemas, apsunkindamas žmonių integraciją į visuomenės socialinį ir ekonominį gyveną. Nedarbo problemai skiriamas mokslininkų dėmesys kito priklausomai nuo situacijos darbo rinkoje. Stambiausią mąstą nedarbo lygis buvo pasiekęs Didžiosios depresijos metu 1929-1933 m., kai šis reiškinys apėmė visas valstybes ir ūkio šakas. Dėl stambaus nedarbo mąsto, jam buvo skirtas ypatingai didelis mokslininkų dėmesys, imta jį intensyviai tyrinėti, kadangi buvo suvokta, jog būtent jo išvengti yra būtina, kadangi tai problema, kuri gali sukelti milžiniškus mikroekonominius ir makroekonominius nuostolius. Tačiau su laiku ekonomistai ėmė žvelgti į nedarbą ne kategoriškai negatyviai, o pradėjo tam tikrą nedarbo lygį vertinti kaip normalų, neišvengiamą dinamiškos ekonomikos reiškinį.

Norėdami paaiškinti „nedarbo“ sąvoką, turėtume iš jos išskirti dar dvejas – darbo jėgą ir aktyvius gyventojus. Darbo jėga yra visi dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai, kitaip tariant, žmonės kurie nori ir gali dirbti.[6, p.422] Iš darbo jėgos atėmę ekonomiškai neaktyvius gyventojus rasime ekonomiškai aktyvius šalies gyventojus, kuriuos skirstome į bedarbius ir dirbančiuosius. Bedarbiais laikomi darbingi asmenys, neturintys darbo, galintys dirbti ir aktyviai jo ieškantys, registruodamiesi įdarbinimo įstaigose. Ekonominėje literatūroje reiškinys, kai žmonės neturi darbo, bet aktyviai jo ieško , apibūdinamas bendresne sąvoka – nedarbas [6, p.423). Kokias šalies ekonomines temas benagrinėtume, visose srityse yra labai svarbu šalinti ne ,pasekmes, o priežastis. Ne išimtis yra ir nedarbo problema. Norint kontroliuoti šį procesą, rasti šios problemos sprendimo būdus ir priimti tinkamus politinius spendimus yra itin svarbu išskirti ir stengtis pašalinti priežastis, kurios turi didžiausią įtaką konkrečiai valstybei. Nors lygindami skirtingas valstybes galėtume rasti aibę panašių nedarbą lemiančių veiksnių, kiekvienai valstybei yra taikytini skirtingi problemos sprendimo būdai būtent dėl skirtingų nedarbo priežasčių. Dėl to, jog dažnai nedarbo mąsto įvertinimui remiamasi duomenimis, kuriuos pateikia valstybinės darbo įstaigos, tokios kaip Lietuvos darbo birža. Šie duomenys neatspindi realios situacijos, kadangi ne visi prisiregistravę darbo biržoje iš tiesų ieško darbo – yra aktyvūs. Kita dalis asmenų, prisiregistravusių darbo biržoje, galimai sukčiauja ir, net nebūdami bedarbiais, siekia gauti įvairias lengvatas ar pašalpas. Kita vertus, ne visi bedarbiai registruojasi darbo biržoje – būtent todėl šie duomenys gali gerokai neatitikti realybės.

  • Microsoft Word 332 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (6392 žodžiai)
  • Universitetas
  • Karolina
  • Baltijos šalių nedarbo problemos palyginimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Baltijos šalių nedarbo problemos palyginimas. (2016 m. Lapkričio 15 d.). https://www.mokslobaze.lt/baltijos-saliu-nedarbo-problemos-palyginimas.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 22 d. 22:18
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema