Banko portfelio valdymas


Įvadas. Paskolų portfelio samprata ir jo formavimas. Paskolų portfelio valdymo etapai ir veiksniai. Paskolų portfelio kredito rizika ir jos valdymas. Kredito portfelio diversifikacija. Išvados. Literatūra.


Šiuolaikinė ekonomika neįsivaizduojama be bankinio sektoriaus generuojamų resursų. Bankinė sistema yra viena iš sudedamųjų šalies ūkio šakų, valstybės ekonominio stabilumo garantas. Greita ir efektyvi kreditinių resursų apyvarta daro teigiamą įtaką šalies ūkio vystymuisi bei ekonomikos augimui. Pagrindinė sąlyga, kad bankai tinkamai atliktų savo funkcijas ekonomikos augimui, yra įvertinti ir valdyti kreditų portfelio rizikas. Rizikos valdymo metodai turi būti kiekvieno komercinio banko pagrindu formuojant paskolų portfelį. Bankinio sektoriaus stabilumas turi didžiulę įtaką visos šalies ūkio vystymuisi.

Bankas yra pelno siekianti įmonė. Pagrindinį pelną bankas gauna iš suteiktų paskolų. Kiekvienas bankas turi dirbti taip, kad sugebėtų grąžinti indėlius indėlininkams ir uždirbti pelno akcininkams. Bankas sudarydamas paskolų portfelį turi aiškiai žinoti ko jis sieke: pelningumo, likvidumo ar saugumo. Formuodamas kreditų portfelį bankas neišvengiamai susiduria su šiomis rizikomis: kredito, likvidumo bei palūkanų normos. Tinkamai valdyti paskolų portfelį yra gyvybiškai svarbu kiekvienam bankui. Taigi, kreditų portfelio bankuose valdymas yra tiesiogiai susijęs su rizikų valdymu.

Daugelis autorių pažymi, kad kreditavimas užimą svarbiausią vietą bankininkystės versle, kadangi paskolų teikimas duoda daugiausia pajamų bankui, bet tuo pačiu yra didžiausias rizikos šaltinis. Kreditai sudaro sąlygas verslo, tarptautinio bendradarbiavimo, tarptautinės prekybos plėtrai. Kadangi paskolų portfelis sudaro didžiąją bankų aktyvų dalį, tai efektyvus paskolų portfelio valdymas bankams gali užtikrinti reikšmingas pajamas.

Paskolų portfelis – tai banko išduodamų paskolų visuma, sugrupuota pagal tam tikrus požymius. Efektyvus paskolų portfelio valdymas – įrankis bankui siekti jo pagrindinių tikslų: pelningumo, likvidumo ir saugumo (Zelgalve 2000, Taraila 1998). Paskolos, kurios sudaro paskolos portfelį yra grupuojamos tuo pačiu principu kaip ir atskiros paskolos. Kreditai skirstomi į grupes, kur nustatoma teigiama koreliacija tarp skolininkų. Ši koreliacija leidžia analizuoti portfelio kredito riziką. S. Taraila (2001) banko kreditavimo politiką vaizduoja schematiškai – trikampiu – jungiančiu saugumą, pelningumą ir likvidumą.

Banko paskolų portfelis turi būti formuojamas taip, kad užtikrintų optimalų pelningumo, likvidumo ir saugumo laipsnį. Šie veiksniai užtikrina paskolų portfelio kokybę. Kadangi tuo pat metu neįmanoma pasiekti visų šių tikslų, tai bankai formuodami paskolų portfelį turi nusistatyti prioritetus. A.T. Eshalghy, M. Shahriari (2011) išskiria tik du svarbiausius parametrus, į kuriuos turi būti atsižvelgta formuojant paskolų portfelį – tai pelnas ir rizika. Geriausias paskolų portfelis yra tas, kuris duoda didžiausią pelną ir pasižymi mažiausia arba nuline rizika, tačiau autoriai teigia, kad tai neįmanoma.

Banko ir kliento charakteristikų atitikimas. Bankai formuodami paskolų portfelį nusistato klientų grupes su kuriais jie nori ir gali dirbti. Pavyzdžiui, tikisi iš kažkokios įmonės didžiulio pelno. Bankas kai kada yra pajėgus aptarnauti tik smulkų ar vidutinį verslą. Taigi visu pirma turi atitikti banko ir kliento charakteristikos. Tai yra dvipusis procesas. Bankai turi nusistatę tam tikras klientų grupes, bet ne tik bankai, o ir klientai renkasi su kuo nori bendradarbiauti.

  • Microsoft Word 47 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3874 žodžiai)
  • Kolegija
  • Aurelija
  • Banko portfelio valdymas
    10 - 1 balsai (-ų)
Banko portfelio valdymas. (2019 m. Lapkričio 05 d.). https://www.mokslobaze.lt/banko-portfelio-valdymas.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 21 d. 15:01
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema