Bankų sistema Lietuvoje 1940 -1945 m.


Įvadas. Lietuvos bankų sistema prieš okupacijas. Lietuvos bankų sistema 1940-1945 m. Okupacijos pradžia. Lietuvos kredito įmonių inkorporavimas ir likvidavimas. Bankų politika ir padariniai. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas: išsiaiškinti kaip kito Lietuvos bankų sistema 1940- 1945 m.

Išanalizuoti kaip pakito Lietuvos bankų sistema Vokietijos ir SSRS okupacijos metais.

Finansų ministras, komentuodamas indėlių išmokėjimo suvaržymą, įtikinėjo, kad niekas nesikėsina į taupytojų pinigus kredito įmonėse, kad Vyriausybė yra nusiteikusi į taupytojų pinigus kredito įmonėse, kad Vyriausybė yra nusiteikusi skatinti ir palengvinti plačiųjų gyventojų sluoksnių taupymą ir turi pakankamai priemonių santaupas kredito įmonėse apsaugoti. Po Klaipėdos netekties pirmą kartą suvaržius indėlių išmokėjimą, buvo apsieita be aiškinimų ir demagogijos. Žinoma, finansų ministras, puoselėjęs iliuziją pagelbėti į nelaimę patekusiam kraštui ir tuo tikslu įeiti į Liaudies Vyriausybę, turėjo mėginti užtikrinti normal ūkio, bankų funkcionavimą, saugoti lito stabilumą. Tam ir turėjo pagelbėti indėlių išmokėjimo suvaržymas.

Gyvenimas parodė, kad ši priemonė buvo nepakankamai veiksminga. Pasaulinė patirtis buvo įrodžiusi , kad indėlių suvaržymas paskatina taupytojus atsiimti leidžiamas pinigų sumas. Antra, 1940 m. birželio 17 d. įsakymu laisvai leista išmokėti indėlių suma buvo pakankamai didelė (1000 Lt per mėnesį), gerokai didesnė už mėnesinį pragyvenimo minimum. Todėl smulkesniems indėliams, sudariusiems daugumą, atsiimti nebuvo kliūčių. Trečia, apsukresni taupytojai pasinaudojo įsakymo spraga, t. y. tuo, kad pinigų pervedimas į kitas sąskaitas skaičius vienam asmeniui nebuvo ribojimas. Faktiškai indėlių išmokėjimo ribojimas taikytas sąskaitai, bet ne asmeniui.

Kaip keitėsi bankinis kreditavimas nuo Lietuvos okupacijos iki bankų nacionalizavimo, galima pademonstruoti, deja, tik Lietuvos banko pavyzdžiu. Į dėl krašto okupavimo pakitusias sąlygas Lietuvos banko valdyba reagavo 1940 m. birželio 26 d. aplinkraščiu, kuriuo leido normaliai pramonės ir prekybos įmonių veiklai reikalingus kreditus teikti įprastine tvarka, neribojant jų. Tačiau buvo nutrauktas namų savininkų, tarnautojų ir laisvų profesijų asmenų kreditavimas, senosios jų skolos turėjo būti išieškomos be jokio atidėjimo. Kitus bakus numatyta kredituoti tik indėlių išmokėjimo, bet ne operacijų plėtimo tikslu. Nors birželį įsiskolinimas bankam padidėjo 17,7 mln. Lt, bet taip atsitiko tik dėl padidėjusio Lietuvos banko rediskonto ir okupacinės armijos kreditavimo. Lietuvos banko suteiktų birželį paskolų suma padidėjo 20,5 mln. Lt, vadinasi, kiti bankai skolinimą sumažino 2,8 mln. Lt. Liepos mėn, visų kredito įmonių paskolos sumažėjo 28,6 mln. Lt, rugpjūčio mėn.- 13,3 mln. Lt. Tai lėmė netikrumas, dėl kurio įmonės liovėsi papildyti prekių atsargas, jas atsiiminėti iš muitinių ir draudimas bankam kredituoti.

Bankų nacionalizavimo įstatymu buvo paskirti šie komisarai: Lietuvos banko- Dz. Budrys, Žemės banko- B. Bieliukas, Kooperacijos banko- J. Petraitis, Ūkio banko- J. Grabauskas, Tarptautinio banko- A. Kynastas, Centralinio žydų banko- Š. Jominas, Kredito banko- M. Janušauskas, Lietuvos komeracijos banko- A. Plakchinas. Iš tikrųjų viskam komandavo SSRS valstybinio ne vėliau negu 1940 m. liepos 24 d. Prigužėjo visas tuntas įgaliotinių- M. Epšteinas, Cyninas, I. Kuznecovas, Vozianovas, Chryninas, Eršovas, U. Šapovalas, Zurmuchtašvilis, N. Barkovskis. SSRS valstybinio banko valdyba savo įgaliotiniams Lietuvoje nurodė su Lietuvos bankų komisarais užmegzti operatyvinį ryšį, tikrinti jų veiklą, siekiant apsaugoti turtą ir vertybes bei jų atitikimą natūra ir apskaitoje. Tai nedviprasmiški nurodymai nepasitikėti vietiniais bankų komisarais. Šiek tiek vėliau įgaliotinių pasitarime buvo nuspręsta pavesti bankų komisarams išversti į rusų kalbą bankų įstatus, jų nacionalizavimo aktus. Apskritai įgaliotiniai buvo visagaliai Lietuvos bankų šeimininkai dar iki “įstojimo” į SSRS, nes jie kontroliavo bankų parengimą nacionalizavimui, jiems buvo pavesta nustatyti tokią tvarką, kad, su jais nesuderinęs, Lietuvos bankas nevykdytų jokių kredito ir pinigų apyvartos reguliavimo priemonių.

  • Microsoft Word 65 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (5902 žodžiai)
  • Kolegija
  • Laurynas
  • Bankų sistema Lietuvoje 1940 -1945 m.
    10 - 1 balsai (-ų)
Bankų sistema Lietuvoje 1940 -1945 m.. (2019 m. Gegužės 20 d.). https://www.mokslobaze.lt/banku-sistema-lietuvoje-1940-1945-m.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 19 d. 01:14
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema