Baudžiamojo proceso samprata


Baudžiamojo proceso samprata. Baudžiamojo proceso samprata. Baudžiamojo proceso formos ir tipai. Baudžiamojo proceso teisės samprata. Bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo. Proceso greitumas. Teisė į gynybą. Įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimas.


Baudžiamasis procesas (iš lot. k. vyksmas, eiga) – tai procesas, kurio metu siekiama nubausti nusikaltėlį, jeigu jis tikrai kaltas (jeigu nekaltas, tai bus išteisinamasis procesas). Proceso metu siekiama išsiaiškinti, kas atsitiko, o jeigu iš tikrųjų atsitiko, tai parenkama tinkama sankcija asmeniui, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamasis procesas vyksta ne bet kaip, nes jis vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamasis procesas priskiriamas viešajai teisei, valstybės visuomenės saugojimo funkcijoms, todėl BP eiga yra valstybės „rankose“.

Sprendimus priima ir už juos atsakingi yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir teismai, o proceso dalyviai turi teisę aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese.

ikiteisminio tyrimo funkcija – gavus informaciją, kad galimai padaryta nusikalstama veika, tai turi būti išsiaiškinta. Tokią informaciją paprastai fiksuoja policija. Yra ikiteisminio tyrimo įstaigos – policija, STT, FNTT, kurios atlieka ikiteisminį tyrimą. Absoliučią daugumą tyrimų atlieka policija. Įstaigos prižiūrimos prokurorų. Tam tikrais atvejais prokurorai gali atlikti ikiteisminį tyrimą be policijos įsikišimo. Prokurorai privalo garantuoti, kad ikiteisminis tyrimas vykdomas kokybiškai. Tai tokia funkcija, kai siekiama nustatyti, ar informacija pagrįsta, ar galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Jeigu tyrimas pavyksta sėkmingai, t.y. nustatoma, kad padaryta nusikalstama veika, tada reikalingos tolesnės funkcijos. Jeigu nusikalstama veika nenustatoma, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.

valstybinį kaltinimą, kuriuo įrodinėjama, kad asmuo yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras, kuris atlikdamas savo pareigą turi būti objektyvus. Jeigu jam atrodo, kad ištyrus bylos aplinkybes, asmuo padarė nusikalstamą veiką, jis palaiko kaltinimo funkciją ir įsipareigoja perduoti bylą į teismą. Prokuroras pasirašo kaltinamąjį aktą ir toliau siekia, kad teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį.

privatų kaltinimą, tačiau tokių atvejų, kai prokuroras neturi teisės kaltinti, o ši pareiga paliekama nukentėjusiajam arba jo atstovui. Ši kaltinimo rūšis pasitaiko nedažnai ir dažniausiai taikomas mažiau pavojingų nusikalstamų veikų padarymo atvejais, kad nereikėtų pajungti viso valstybės aparato. Privataus kaltinimo atveju nėra vykdoma ikiteisminio tyrimo funkcija ir nukentėjusysis kreipiasi tiesiai į teismą, pvz., įžeidimo atveju.

gynybos funkcija – ji prasideda nuo ikiteisminio tyrimo ir tęsiasi teismo proceso metu. Nuo tada, kai atsiranda įtarimas padarius nusikalstamą veiką, atsiranda ir teisė gintis. Ginti asmenį gali jis pats arba jo atstovas. Ginamasi ir nuo įtarimų, ir nuo kaltinimų. Šios funkcijos metu galima prisipažinti padarius nusikalstamą veiką ir gailėtis siekiant sušvelninti bausmę arba neigti padarius nusikalstamą veiką.

teisingumo vykdymo funkcija/bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo funkcija – priimamas teismo baigiamasis aktas, kuriuo nusprendžiama, ar buvo nusikalstama veika, ar ne. Jeigu nusprendžiama, kad asmuo kaltas, jam paskiriama bausmė. Jeigu sprendimas netenkina, galima rašyti skundą.

Kiekvienoje funkcijoje atitinkamai yra įtarimai (1) , kaltinimai (2), ginamasi nuo įtarimų ir kaltinimų (3).

  • Microsoft Word 171 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 63 puslapiai (35399 žodžiai)
  • Universitetas
  • Marta
  • Baudžiamojo proceso samprata
    10 - 1 balsai (-ų)
Baudžiamojo proceso samprata. (2019 m. Rugsėjo 30 d.). https://www.mokslobaze.lt/baudziamojo-proceso-samprata.html Peržiūrėta 2019 m. Gruodžio 14 d. 13:22
×
Nežinai kaip atlikti užduotį? Klausk!