Baudžiamosios teisės konspektas (3)


BT konspektas pagal Vytautą Piesliaką Baudžiamosios teisės samprata , sistema ir uždaviniai BT. BT subjektyvine prasme. BT objektyvine prasme. BT teisinio reguliavimo dalykas. Baudžiamosios teisės dalykas. Baudžiamosios teisės sistema. BK Spec. dalies sandara. Dispozicija ir sankcija Dispozicija. Dispozicijų rūšys pagal konstrukciją. Absoliučiai apibrėžta sankcija. Santykinai apibrėžtų sankcijų rūšys. Santykinai apibrėžtos laisvės atėmimo bausmės sankcijos 2 būdai. LR BĮ paskirtis. BĮ LT taiko. BT šaltiniai Lietuvoje. Koks yra tarptautinių sutarčių taikymo Lietuvos vidaus baudžiamojoje teisėje mechanizmas. Kaip sprendžiama tarptautinės ir vidaus teisės normų kolizija. Baudžiamojo įstatymo samprata ir jo galiojimas BĮ aiškinimas , aiškinimų rūšys. Aiškinimas pagal subjektus Aiškinimas pagal apimtį. Principinės aiškinimo taisyklės. Teismo kolegijų nutartys. Teismų praktikos apžvalgos ir LAT nutarimai. Konsultuoja teisėjus dėl baudžiamųjų ar baudžiamojo proceso įstatymų. Įstatymų spragos ir analogija. Įstatymų spraga. BĮ galiojimas laike. Nusikalstamos veikos padarymo laiko principas. Grįžtamosios baudžiamojo įstatymo galios principas. BĮ priėmimas , paskelbimas ir įsigaliojimas. Jo redakcija turi būti nurodyta pagal to įstatymo priėmimo , o ne jo paskelbimo arba įsigaliojimo datą. BĮ įsigaliojimas ir taikymas. NV padarymo laiko nustatymas ir jo reikšmė. Veikos padarymo laikas. Nv laikas nesietinas su jos išaiškinimo laiku. Asmuo atsako pagal tą įstatymą , kuris galiojo paskutinės teismo nustatytos pavojingos veikos padarymo metu. BĮ grįžtamoji galia.


Baudžiamosios teisės dalykas – BT normomis nustatoma svarbiausių visuomenės gėrių apsauga, o už padarytus pažeidimus grasinama atitinkamomis priemonėmis.

Dispozicija – čia aprašomi teisiškai reikšmingi NV požymiai (NV sudėties požymiai).

paprastos – NV įvardijama vienu ar keliais žodžiais ir nepateikia tos veikos apibrėžimo ir požymių. (PVZ. tas kas nužudė..../tas kas nesunkiai sutrikdė sveikatą....) Įstatyme veikos pavadinimas yra aiškus ir nekelia neaiškumų. Skirta piliečiams, kad žinotų kas leidžiama ir kas draudžiama. Kilus neaiškumų dėl BK str. dispozicijos rūšie, reikia palyginti BK str. pavadinimą ir dispoziciją: jei jos formuojamos vienodai ar beveik analogiškai, tuomet tai paprastoji dispozicija.

aprašomos – BK str. pavadinime įvardinta NV, o dispozicijoje pateiktas NV apibrėžimas.

BĮ sankcijos BK formuojamos kaip alternatyvios, nes dauguma sankcijų numato kelių rūšių bausmes, iš kurių teismas parenka vieną;

už labai sunkius nusikaltimus ar sunkius nusikaltimus – laisvės atėmimo bausmė.

Absoliučiai apibrėžta sankcija – kai jos negalima dozuoti. Tokių sankcijų šiuo metu BK nėra.

Alternatyvios sankcijos – leidžia teismui pasirinkti vieną iš dviejų ar daugiau sankcijų;

nurodant ir apatinę ir viršutinę bausmės ribą (BK 129 str. 1d. <...> laisvės atėmimas nuo 5 m. iki 15 m.)

BK spec. d. sankcijos turi ypatumų: jų dydis sankcijoje nenurodomas. Teismas skirdamas sankciją turi vadovautis ir BK bendros dalies str.

saugoti asmenis nuo nusikalstamų kėsinimusi grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudžiami nusikaltę asmenys, norint juos pataisyti.

BT normos priimamos, keičiamos ar naikinamos įstatymu, todėl BĮ yra pagrindinis BT normų šaltinis;

Tik Seimas gali BĮ nustatyti, keisti ar naikinti veikų nusikalstamumą ir jas padariusių asmenų baudžiamumą;

Būdama šių organizacijų nare LT dalyvauja rengiant ir priimant tarptautines sutartis ir laikosi šių institucijų priimtų teisės aktų.

BĮ aiškinimas – įstatymų leidėjo tikrosios valios išraiška teisės normoje. BĮ turiniui suvokti, jo prigimčiai ir vietai teisės sistemoje suvokti.

neoficialus – doktrininis aiškinimas. Doktrininis, arba mokslinis, BĮ aiškinimas yra toks, kurį aiškina mokslininkai, specialistai, praktikai.

LAT pateikiami baudžiamosios teisės normų - baudžiamųjų įstatymų išaiškinimai (LAT senato nutarimuose arba Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse).

1) įstatymai, liečiantys veikų nusikalstamumą (įstatymai, nustatantys, keičiantys ar naikinantys NV sudėties požymius. Priėmus tokį įstatymą veikos gali būti kriminalizuojamos ir kriminalizuojamos);

Pagal BK 3 str. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. (Nusikalstamos veikos padarymo laiko principas);

Doktrininis aiškinimas – neatsižvelgiant į nusikaltimo sudėtį (materiali ar formali), nusikaltimo padarymo laiką nulemia ne padarinių atsiradimo, o veikos padarymo laikas.

Jeigu įstatymas naikina veikos nusikalstamumą, jis galioja atgal, t.y. taikomas asmenims, padariusiems veiką iki įsigaliojant tokiam įstatymui. (nutraukiamas ikiteisminis tyrimas/teisme priimamas išteisinamas nuosprendis);

jeigu asmuo jau nuteistas ir atlieka bausmę – įsigaliojus įstatymui, naikinančiam veikos nusikalstamumą, asmuo t.b. atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo.

sumažėjo minimalūs ir maksimalūs bausmės dydžiai spec. dalies sankcijose ar bendros dalies str. dėl bausmių rūšių.

Kai naujas BĮ sumažina minimalią atitinkamos bausmės ribą ir kartu padidina maksimalią, negalima išsyk pasakyti, ar naujasis įstatymas yra švelninantis ar griežtinantis. Šis klausimas gali būti išspręstas tik priimant nuosprendį ar nutartį, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčios reikšmės skiriant bausmę.

  • Microsoft Word 50 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (7321 žodžiai)
  • Universitetas
  • Kornelija
  • Baudžiamosios teisės konspektas (3)
    10 - 1 balsai (-ų)
Baudžiamosios teisės konspektas (3). (2017 m. Gruodžio 17 d.). https://www.mokslobaze.lt/baudziamosios-teises-konspektas-3.html Peržiūrėta 2019 m. Sausio 23 d. 01:57
×