Bausmės skyrimas


Teisės konspektas.

Tema. Bausmės skyrimas. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai LR BK 54 str. Komentaras. Straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus galima skirstyti į keletą grupių. Bendrosios ir specialiosios dalių nuostatų reikšmė skiriant bausmę LR BK 54 str. 1. 1. Pirmoji grupė sujungia nuostatas , nurodančias , kad skiriama bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Skirdamas bausmę , teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis. Paskaita 54str. 1 dalis. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir jos pavojingumo laipsnio reikšmė skiriant bausmę LR BK 54 str. 2d. Kaltininko asmenybės charakteristika ir jos reikšmė skiriant bausmę LR BK 54 str. 2. Lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių reikšmė skiriant bausmę LR BK 54 str. 2. Antrą reikalavimų grupę sudaro nuostatos , skirtos bausmei individualizuoti. Konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pavojingumo laipsnis kiekvienoje byloje paaiškėja išanalizavus padaryto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Bausmė gali būti paskirta tik asmenims , pripažintiems kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo. Padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai. Skirdamas bausmę , teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo stadiją. Nusikaltimo baudžiamojo nusižengimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis priklauso ir nuo kaltininko asmenybės. Individualizuodamas bausmę teismas turi atsižvelgti į visas sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes. Str. 2 dalis. Taisyklės žinoti , nes daugiau jų niekur nėra.


54str. 1 dalis – teisėtumo principo reikalavimas. Konstitucinis pagrindas. Teisėtumo principas atskleidžiamas, reikalaujama jo laikytis labai plačiai. Viskas turi vykti pagal įstatymą.

Skiriant bausmę turi būti laikomasi BK, nepamirštamas 41 str reikalavimai, taip pat turi būti žiūrima ar nėra pagrindų atleisti asmenį nuo BA, ar nėra BA šalinančių aplinkybių ir pan.

1.2. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir jos pavojingumo laipsnio reikšmė skiriant bausmę (LR BK 54 str. 2d.)1.3. Kaltininko asmenybės charakteristika ir jos reikšmė skiriant bausmę (LR BK 54 str. 2 d.)

1.4. Lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių reikšmė skiriant bausmę (LR BK 54 str. 2 d.)

Individualizuodamas bausmę teismas turi atsižvelgti į visas sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.

54 str. 2 dalis - akcentuoja individualizavimo principo reikalavimų laikymąsi. Nurodomi tie momentai, kurie yra būtini skiriant bausmę. Turi būti atsakoma į visus nurodytus klausimus. Paskirtoji bausmė turi atitikti padarytos NV sunkumą, humaniškumo principo turi būti laikomasi. Bausmių ekonomijos principo realizavimas.

teismas privalo įvertinti visus nurodytus šiame str. faktorius, jie turi būti nurodyti apkaltinamųjų nuosprendžių dalyse

nei vienai iš nuostatų, reikalavimų (54 str. 2 dalis) nėra suteikiama išankstinė reikšmė

skiriant bausmę turi būti nepamirštami ir bausmės tikslai (BK 41 str.)

Pavojingumo pobūdis – įstatyminis įvertinimas padarytos NV. Pagal jį sprendžiama kiek pavojinga veika, kiek ji žalinga visuomenei, kokia valstybės reakcija. Pobūdžio suvokimas svarbus kiekvienu atveju kai skiriama bausmė.

Pavojingumo laipsnis – lyginamoji charakteristika tos pačios rūšies veikų. Ar privilegijuota, ar kvalifikuota. Įstatymų leidėjas pateika, tačiau yra ir taip, kad pavojingumo laipsnis nustatomas kiekvieną kartą atskirai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Teismai ieško motyvų, argumentų pagrįsti pavojingumo laipsnį.

Kaltės formos ir rūšies reikalavimas – įstatymų leidėjas pats nurodo kokios veikos gali būti padaromos ir neatsargiai. Kaltės turinio atskleidimas, motyvai ir tikslai padeda susiformuoti nuomonę apie asmenybę. Kaltės turinys konkretus ir gali būti atskleidžiamas tik tada kai yra informacija kaip kaltininkas vertino kiekvieną nusikalstamos veikos sudėties požymius (turinio atskleidimas – psichinio santykio su daromomis veikomis apibūdinimas).

Kai nenustatomas motyvas galima teigti (preziumuoti), kad asmuo yra nepakaltinamas.

Kaltininko asmenybė – turi būti įvertinama, suprantama, apibūdinama remiantis visuma aplinkybių, kurios mums leidžia suprasti koks asmuo yra kaltininkas. Atsižvelgiama į elgesį darbe, buityje, nuopelnus visuomenei, valstybei, šeimyninę padėtį ir t.t.

Bendrininkavimas – atsižvelgiama į rūšį, formą. Įtvirtinamos ir papildomos taisyklės bendrininkams. BK 58 str.

54 str 3 dalis - Teisingumo principo viršenybė lyginant su kitais principais (komentare). Tačiau negali būti suteikiama pirmenybė kažkokiam tai principui, visi lygūs. Išimtinės aplinkybės turi būti kad teismas skirtų švelnesnę bausmę.

kai asmuo baudžiamas už kelias NV ir skiriama bausmė už daugetą, tai šita dalis gali būti taikoma ne galutinės subendrintos bausmės atžvilgiu (žodžiu analizuoja kiekvieną veiką atskirai ir gali pritaikyt).

toje pačioje byloje gali būti taikoma vieną kartą (pvz.: kai pereina kelias instancijas, tarkim vienam teisme sušvelnino, eina į kitą teismą ir prašo dar sumažinti, tai taip būti negali, vienos instancijojs teisme tik taikoma, kituose jau nebegali)

Remiantis teismų praktika visuomenine nelaime laikomi tokie visuomeninio gyvenimo įvykiai argamtos reiškiniai, kurie sukelia grėsmę daugelio žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, pavyzdžiui, karas, epidemija, potvynis, žemės drebėjimas ir pan.

  • Teisė Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Tomas
  • 39 puslapiai (15452 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 410 KB
  • Bausmės skyrimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Bausmės skyrimas. (2017 m. Gruodžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/bausmes-skyrimas.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 24 d. 11:59