Bendrasis ir ribinis naudingumas


Bendrasis ir ribinis naudingumas. Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis. Vartotojo pusiausvyra. Indifirentiškumo kreivės. Ordinalusis ir kardinalusis naudingumas. Ordinaliojo ir kardinaliojo naudingumo palyginimas. Ribinis naudingumas ir paklausos ryšys. A. smito vertės paradoksas. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Kiekvienas vartotojas paslaugas ir prekes vertina labai subjektyviai, tačiau kiekvienas įsigytas produktas tenkina vieną ar kelis jo poreikius, teikia tam tikrą malonumą, pasitenkinimą, naudą. Tai -produkto naudingumas. Kadangi žmogaus piniginės pajamos yra ribotos, jis negali nusipirkti visų norimų gėrybių. Todėl visada reikia rinktis, kam ir kur jas išleisti. Visų pirma, pirkėjas domisi prekės ar paslaugos kaina ir priima sprendimus dėl įsigijimo.Kai mes galime laisvai rinktis, dažniausiai pasirenkame ne tarp konkrečių produktų (puodelio arbatos ir kakavos, planšetės ir telefono), o tarp skirtingų vartojimo prekių ir paslaugų rinkinių, kurie labiausiai atitinka mūsų galimybes ir, žinoma, norus.

Vartotojas turi nuolat galvoti, ar jo nusipirkta gėrybė verta išleistos sumos.

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kas yra bendrasis ir ribinis naudingumas, kokia jų sąveika tarpusavyje ir kokią įtaką daro kitiems vartotojo pasirinkimams.

Labai mažame intervale(taške) RN gali būti nustatytas kaip bendrojo naudingumo išvestinė:

Geometrine prasme išvestinė rodo kampo dydį, kurį sudaro liestinė, einanti per analizuojamą bendrojo naudingumo kreivės tašką.

Būtina suvokti skirtumą tarp bendrojo naudingumo ir ribinio naudingumo. Kai kalbame apie bendrąjį naudingumą, turime galvoje pasitenkinimą, gaunamą suvartojus visą produktą. Kai kalbame apie ribinį naudingumą, priešingai, esmė yra pasitenkinimas, kurį suteikia paskutinio (t.y. ribinio) produkto vieneto suvartojimas. Pavyzdžiui, penkių apelsinų bendrasis naudingumas yra lygus tam pasitenkinimui, kurį vartotojas patiria juos visus suvartojęs. Tuo tarpu ribinis penktojo apelsino naudingumas yra lygus pasitenkinimo padidėjimui suvartojant šį penktąjį apelsiną.

Ribinis naudingumas neapibūdina vartotojo elgsenos. Jis bendras visiems daiktams, kurių poreikį mes nuolat jaučiame. Vartotojo elgsena yra subjektyvi ir atspindi tik tai, ko nori konkretus vartotojas. Todėl žinant vartotojo pasirinkimo elgseną, vis tiek nebūtų galima apskaičiuoti ribinio naudingumo. Nes pasirinkimo elgsena tik suteikia žinių apie būdą, kuriuo vartotojas išrikiuoja skirtingus prekių rinkinius. “Ribinis naudingumas priklauso nuo konkrečios naudingumo funkcijos, kurią naudojame pirmenybės išrikiavimui pavaizduoti, ir jos dydis ypatingos reikšmės neturi.” (Hal R. Varian – “šiuolaikinis požiūris mikroekonomiką”).Visgi pasirodo, jog ribinis naudingumas gali būti naudojamas apskaičiuoti kažkam, kas apibūdina vartotojo elgseną.

“Laipteliai” bendrojo naudingumo schemoje rodo, kaip keičiasi bendrasis naudingumas, suvartojant vis daugiau vienetų. Pavyzdžiui per savaitę suvalgome ne dvi, o tris picas, vadinas bendrasis naudingumas padidėja nuo 18 iki 23 vienetų arba “naudingumų”.Taigi trečiosios picos ribinis naudingumas yra spalvotas laiptelis penkiais vienetais aukštyn, t.y nuo 18 iki 23 “naudingumų”. Schemoje (bendrasis naudingumas) esantys ribinio naudingumo laipteliai pavaizduoti atskirai grafike (ribinis naudingumas). Laipteliai mažėja, kai picų skaičius didėja schemoje (bendrasis naudingumas), o tai reiškia ribinio naudingumo sumažėjimą.

Ribinis naudingumas padeda suprasti atskirų prekių paklausos kreivę ir paaiškinti vartotojo sprendimus paskirstant skirtingų rūšių prekių kiekius.

(Formulė panaudota išA.Jakutis, V.Petraškevičius, A. Stepanovas, L. Šečkutė, S.Zaicev –„Ekonomikos teorija“)

Taigi, pusiausvyroje prekės paskutinio vieneto ribinis naudingumas yra lygus vartotojo ribinėms išlaidoms.

Šiuolaikinėje vartotojo elgesio teorijoje naudingumas suprantamas tik kaip vartotojo pirmenybių vaizdavimo būdas. Vartotojo pirmenybės yra pagrindas pasirinkimui nagrinėti, o naudingumas – tik paprastas pirmenybių išraiškos būdas. Šiandieninis ekonomistas naudingumą laiko pirmenybių sekos atspindžiu. Mes apibrėžėme naudingumą kaip kintamąjį, kurio atitinkama reikšmė rodo pirmenybių seką. Kai nesvarbu, kiek skiriasi bet kokių dviejų vartojimo rinkinių naudingumas, o svarbu tik naudingumo funkcijos dydžio reikšmė įvairių vartojimo rinkinių išrikiavimui, naudingumą vadiname ordinaliniu. Vartotojas tuomet tik turi sugebėti sudėlioti prekių rinkinius į eilę pagal pirmenybes.

  • Microsoft Word 127 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3283 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ieva
  • Bendrasis ir ribinis naudingumas
    10 - 1 balsai (-ų)
Bendrasis ir ribinis naudingumas. (2016 m. Gruodžio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/bendrasis-ir-ribinis-naudingumas.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 26 d. 12:21
×