Bendravimas (2)


Verbalinės bendravimo formos. Žodinis bendravimas. Bendravimas raštu. Bendravimo procesas. Kiti bendravimo aspektai. Estetinės bendravimo formos. Bendravimo problemos. Kalbos apribojimai. Kalbėjimo ir klausymo įgūdžiai. Laiko pasirinkimas ir punktualumas. Žodžių žaismas. Asmenybė ir suvokimas. Perkrovimas. Kaip išspręsti bendravimo problemas ?

Daugiausia laiko mes praleidžiame bendraudami žodžiu, Kalbėdami ir klausydami. Pagrindiniai kalbėjo proceso elementai yra šie.

Kalbėjimas. Kalbėjimo efektyvumas priklauso nuo: balso tono, moduliacijos, greičio, garso stiprumo ir slopinimo. Nuo šių elementų priklauso informacijos suvokimas, užkodavimas ir persiuntimas.

Pati kalba. Pasitaiko, kad vienas žodis turi kelias reikšmes ir bendraujant panaudojama netinkama žodžio reikšmė. Tokiu būdu teisingas pranešimas dažniausiai tampa klaidingu.

Balso tonas ir moduliacija. Balso tonas priklauso nuo to, kaip mes kalbame: užtikrintai, nedrąsiai, agresyviai, piktai, inertiškai, pasyviai, susinervinę. Moduliacija - tai tono pasikeitimas, Y, - garso pasikeitimas (pažeminimas ar paaukštinimas) pustoniu arba tonu. Valdytojai bendraujant turi skirti ypatingą dėmesį į balso toną ir moduliaciją. Tai labai svarbūs bendravimo elementai, užtikrinantys efektyvų bendravimą.

Greitis ir garso stiprumas. Bendravimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip mes kalbame, greitai ar lėtai. Nervuoti žmonės dažniausiai kalba daug greičiau, negu savimi pasitikintys, ramūs. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai kalbame nei per greitai, nei per lėtai (turi būti pusiausvyra). Garso stiprumas gali būti streso rezultatas. Tvirtai pasakytas sakinys įrodo, kad jis yra svarbus. Nereikšminga informacija nėra užtvirtinama ir pabrėžiama. Tokie reiškiniai sąlygoja garso stiiprumą.

Garso silpnumas (tyla). Pauzės, nutylėjimai, nustebimai ir žiopsojimai sąlygoja garso silpnumą arba,kitaip tariant, tylą. Tačiau ne visada pauzės daromos tada, kai neturime ką pasakyti, kartais pauzė daroma tada, kai ruošiamės užakcentuoti labai svarbią informaciją.

Klausymas. Tai antra labai svarbi žodinio bendravimobalso tono, moduliacijos, greičio, garso silpnubendravimo procesas užsimezga tada, kada siuntėjas jaučia, kad asmuo, grupė ar organizacija pasiruošusi bendrauti su gavėju. Siunčiamas pranešimas privalo būti užkoduotas, kad gavėjas žinią atpažintų. Pranešimas gali būti perduodamas verbaliniu (žodiniu) ir neverbaliniu (nežodiniu) būdu. Pranešimai gali būti perduodami asmeniškai, raštiškai, per televiziją ir kitais būdais.

  • Microsoft Word 10 KB
  • 2012 m.
  • 3 puslapiai (1122 žodžiai)
  • Sigizmundas
  • Bendravimas (2)
    9 - 1 balsai (-ų)
Bendravimas (2). (2010 m. Kovo 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/bendravimas-2.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 16 d. 12:37
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema