Bendravimas yra žmonių sąveika

1.Komunikacinis.Tai keitimasis informacija mintimis, vaizdiniais, emocijomis, įgūdžiais ir kitais būdais.

Ženklų sistemoje žymi teiginį eiti, važiuoti leidžiama, raudona – draudžiama.Ištartas ar parašytas žodis “jūra” žinantiems šio žodžio reiškinį perteikia su tam tikru tikrovės reiškiniu sisijusią sąvoką, vaizdinį, emocijas.

tarptautinių kalbų, tokių kaip esperanto,solresol ir kitokių.

Išorinis kalbėjimas skirtas bendrauti su kitais asmenimis, todėl turi būti pakankamai intensyvus, išplėstas, gausus įvairių intinacijų ir reginių ženklų.Pagrindinės išorinio kalbėjimo formos yra sakytinis arba rašytinis kalbėjimas. Sakytinis kalbėjimas skistomas į dialoginį ir monologinį. Dialoginis kalbėjimas yra paprastesnė bendravimo forma, nes čia dažniausia nėra būtino iš anksto planuoti pasisakymus, ištobulinti juos sintaksiškai ir stilistiškai. Monologiniame kalbėjime ilgesnį laiką kalba vienas asmuo, o kalbėjimą suvokiantieji patys jame dalyvauja tik pasyviai (paskaita, pranešimai, iškilmingi sveikinimai ir panašiai). Monologinis kalbėjimas gali būti ir skaitymas. Tačiau toks monologas neįtraukia klausančių į gyvą minčių ir tezių kūrimo procesą, netenka aiškumo ir emocinio poveikio klausytojui.

Yra trys poreikiai, kurie patenkina bendravimą diadoje:

Priėmimo (poreikis būti priimtam) – poreikis priklausyti kažkokiai grupei, būti

ir draugiškesni, storoki vyrai – patikimesni, pasitikintys savimi ir kt.

Pati artimiausia ir brangiausia asmenybei grupė yra vadinama referentine.Šios grupės vertybės sutampa su asmenybės vertybėmis, čia siekiama užimti kuo geresnę padėtį.

Skiriamos trys grupių formavimosi pakopos: pirma pakopa vadinama asociacija. Jei

per gaisrą). Funkcinis lyderis – tai lyderis kurio reikia kokiai nors konkrečiai funkcijai atlikti (organizuoti šou, sportines varžybas ir pan.). Lyderis, kurio įtaka tiesiogiai susijusi su užimama oficialia padėtimi vadinamas paskirtu lyderiu.

Vienas iš pagrindinių lyderiavimą lemiančių faktorių yra lyderiavimo iniciatyvumas. Ir tik aktyviausiai bendraujantys tampa lyderiais.Dažnai lyderiaujančių padėtį gali lemti ne bendravimo kokybė, o kiekybė, t.y.nebūtinai turi būti įnešamas realus įnašas į diskusiją,svarbiausia kiek įnešama.