Bendravimo komponentai:komunikacinis, interakcinis, percepcinis

Bendravimas sukuria grupini veikimą, nes komunikavimas yra neatsiejama žmogaus egzistencijos, vystymosi sąlyga. Pradžioje žmonių suvokimas apie bendravimą, rėmėsi į veido mimikos, gestų ir pantomimikos supratimą, tačiau ilgainiui išsivystė pati tobuliausia bendravimo priemokomunikacinis komponentas suprantamas, kaip įvairios informacijos keitimasis (emocijomis, interesais, nuostatomis). Interakcinis komponentas apibrėžiamas, kaip kaitimasis įvairiais judesiais ir veiksmais. Percepcinį komponentą sudarkomunikacinis bendravimas tai nenutrūkstamas, nebaigtinis ir integralus procesas. Priklausomai nuo požiūrio ir analizės aspekto galimos įvairios komunikacijos proceso tyrimų kryptneįmanoma identifikuoti komunikacijos pradžios ir pabaigos, galima tik stebėti jos vyksmą įvairiais laiko tarpsniais. Svarbus komunikacijos bruožas yra integralumas. Sunku išskirti komunikacijos sudedamąsias dalis ir kintamuosiuos. Jie glaudžiai susiję, lemia vieni kitus ir bendrą komunikacijos vyksmą. Tai sunkina komunikacijos analizę, nes įmanomas timolekulė, ląstelė, organas, individas, grupė, visuomenė – tai skirtingo lygio gyvybinės sistemos. Galima išskirti biologinio ir socialinio lygio komunikacijos sistemas. Biologiniam lygmeniui priklauso informacijos perdavimas dauginantis ląstelėms, organizmo impulso priėmimas bei reagavimas į dirgiklį – nuo elementarios organizmo reakcijos iki gyvūnų komunikacijos. Nagrinėjant žmonių komunikaciją, kalbama apie socialinio lygio (arba socialinę) komunikaciją. Ją detalizuodami galime išskirti socialinį tarpasmeninį, socialinį gru komunikacija apima ne tik rašytinę ar sakytinę kalbą, bet ir muziką, dailę teatrą, baletą ir tiesiog žmogaus elgesio faktą. Verbalinė komunikacija paprastai apibrėžiama kaip informacinis elgesys, kai žodžiai vartojami kaip simboliai mintims išreikšti. Toks elgesys būdingas tik žmogui. Neverbalinė komunikacija apima visas kitas informacijos perdavimo formas – tiek biologinio, tiek socialinio lygmens. Tai gali būti: kodavimas cheminių elementų jungimosi kombinacijomisšie du komunikacijos tipai dažnai išskiriami nagrinėjant socialinę komunikaciją. Rašytinei priskiriama komunikacija, kai informacijai koduoti vartojamas raštas. Komunikacija kitais kodavimo būdais (kalbos garsais, sutartiniais ne rašto ženklais, gestais. ) vadinama nerašytinė komunikacija. Rašytinei komunikacijai būdinga galimybė grįžti ir taisyti pateikiamą pranešimą, o nerašytinė komunikacija tokios galimybės neturi.