Bendravimo psichologija referatas (2)


Įvadas. > Kodėl mes bendraujame? Kas yra bendravimas?. 5> poreikis bendrauti. > Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai. Žodinis bendravimas. 8nežodinis bendravimas. Sėkmingas bendravimas. Išvados. Šaltiniai.


Bendravimas – tai daugialypis reiškinys. Bendravimu galime vadinti ir daug metų trunkančią draugystę, kalbėjimasis su kitu asmeniu, aktorių pasirodymai publikai. Tai sąveika, kurios metu tenkinami saviraiškos poreikiai, išsakoma tai, ką galvojame, perduodami jausmai, dalinamasi informacija. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys, sudėtinės dalys ir aspektai.

Bendravimas su savimi (intrapersonalinis) – tai „bendravimas“ tarp asmenybės dalių.

Bendravimas su kitais (interpersonalinis, tarpasmeninis) – kai į bendravimą įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės. Svarbiausi šio bendravimo aspektai yra:

tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija) – kai nežinome žmogaus, tačiau jau pradedame svarstyti, koks jis galėtų būti. Susitikę šį vaizdinį stengiamės viską patikslinti, papildyti, remdamiesi tuo ką matome ar girdime. Taip pat stengiasi ir mūsų partneris susidaryti nuomonę. Šis tarpusavio suvokimas leidžia bendraujant numatyti kito elgesį, bei planuoti savąjį.

keitimasis informacija (komunikacija) – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba, gestai, mimika.

tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) – tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Bendraujant daroma įtaka ir dažnai vieno žmogaus elgesys kaip stimulas gali paveikti kito žmogaus elgesį. (Pvz: nemandagi pardavėja sugadinusi nuotaiką, prekybos agentai gali įsiūlytį prekę, kuri jums visiškai nereikalinga)

tarpusavio santykiai – tai ilgalaikiai emociniai ryšiai, tarpusavio įsipareigojimai, kai su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą (santykiai su šeimos nariais, giminėmis, draugais, bendradarbiais)

Be abejonės, poreikis bendrauti yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų, nors tiesa, kad visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir gyvūnai. Komunikuodami galime sėkmingiau tenkinti ne mažą dalį savo svarbiausių poreikių. Bendraujant keičiamasi informacija. Vieni iš kitų galime sužinoti, kur rodo naujausią filmą, kas laimėjo futbolo varžybas ar kokie ryt žada būti orai. Kasdien tenka tvarkyti reikalus su mums paslaugas teikiančiais asmenimis, kaip pardavėjai, taksi – autobuso vairuotojai, barmenai, kuriems perduodame savo pageidavimus, prašymus ar nurodymus. Taip pat, bendravimas suteikia mums galimybę geriau save suprasti ir pažinti. Lyginant save su kitais, darome įvairias išvadas: kas mes esame? kokios ir kokie esame? kokius turime sugebėjimus, vertybes? Juk savo laimėjimus įvertinti galime palyginę su tuo, ką yra pasiekę aplinkiniai asmenys. Vienas iš svarbiausių poreikių yra tai, jog bendraudami žmonės dalinasi savo mintimis, jausmais, išgyvenimais bei nuotykiais. Taip atskleidžiama sava individualybė. Bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai. Tai tie, kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms. Tai galima sakyti, kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. Socialiniai poreikiai yra įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas. Jie yra prieštaringi – tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus. Socialiniai poreikiai gali būti tokie:

Nuo ko gi priklauso, ar asmuo gali sėkmingai bendrauti su aplinkiniais? XX a. žymūs psichologai (tokie kaip G.Allport, R. Cattel ir kt.), kaip ir daugelis iš mūsų laikosi požiūrio, kad žmogaus elgsena bendraujant ir apskritai, elgesį, lemia asmenybės bruožai, pvz: sąžiningumas, atvirumas, teisingumas, emocinis stabilumas. Kasdienė mūsų patirtis ir komunikacija su aplinkiniais patvirtina, kad toks požiūris yra iš dalies teisingas. Pvz: jei mes pastebėjome, jog grupiokė, paprašius pagelbėti, dažniausiai neatsisako ir su malonumu padeda. Tad susidūrę su sunkumai, pirmiausia kreipsimės į ją, nes pagrįstai manysime, kad ji ir ateity taip pat elgsis, taip, kaip elgėsi anksčiau. Mes linkę sau įvardyti, kad tokį grupiokės elgesį lemia tam tikra jos asmeninė savybė – geranoriškumas. Tačiau negalime būti visada užtikrinti tokiu grupiokės elgesiu, nes tam įtaką gali turėti aplinkybės.

  • Microsoft Word 35 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3364 žodžiai)
  • Kolegija
  • Karolina
  • Bendravimo psichologija referatas (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Bendravimo psichologija referatas (2) . (2017 m. Gegužės 02 d.). https://www.mokslobaze.lt/bendravimo-psichologija-referatas-2.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 19 d. 01:50
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema