Bendroji anestezija

Bendrinė anestezija yra pakankama, kai yra trys dalys: 1) narkozė (miegas); 2) nejautra (analgezija); 3)raumenų relasacija. Papildomai galima atlikti ir neurovegetacinę blokadą, tderinant bendrinius anestetikus su vaistais, veikiančiais tam tikrą bendrinės anestezijos komponentą 1920 m. A. Guedelis pasiūlė bendrinės anestezijos požymių sistemą. Išskirtos anestezijos stadijos.

Analgezijos – prasideda nuo eterio inhaliacijos pradžios iki sąmonės praradimo. Sumažėja skausmo jutimas, tačiau išlieka sąmonė ir vegetacinės reakcijos.

Sujaudinimo – nuo sąmonės praradimo iki gilaus ir ritmiško kvėpavimo pradžios. Jai būdingas psichomotorinis sujaudinimas, dažnas švokščiantis kvėpavimas, ašarojančios akys, platūs, gerai reaguojantys į šviesą vyzdžiai; arterinė hipertenzija, tachikardija, suaktyvėję rperdozavimo – trunka nuo diafragmos paralyžiaus iki kvėpavimo sustojimo ir mirties. Jos metu visi refleksai išnyksta, akių vyzdžiai maksimaliai platūs ši disciplina apima 1) pacientų paruošimą operacijai ir anestezijai; 2) vietinius ir bendrinius nuskausminimo būdus, 3) gyvybinių funkcijų stebėjimą ir jų korekciją anestezijos metu, 4) skausminių sindromų diagnostiką