Biliūno pristatymas

Jonas Biliūnas savo kūriniuose kalba atvirai, nuoširdžiai, daug dėmesio skiria žmogaus vidiniam išgyvenimų vaizdavimui, asmeninių konfliktų atskleidimui. Šiuos jo kūrybos bruožus stipriai įtakojo asmeniniai autoriaus išgyvenimai. Susirgęs džiova ir supratęs, kad gyventi liko nedaug, skubėjo realizuoti bent dalį savo kūrybinių sumanymų. Mirties akistata keitė jo požiūrį į pasaulį.

Biliūnas nevengia, o kaip tik labai atvirai kalba apie gyvenimo pabaigą. Mirties motyvas randamas daugelyje Jono Biliūno novelių.

Kadangi autorius pats žinojo ateinant savo gyvenimo pabaigą, skatino skaitytojus gyventi kuo taisyklingiau, doriau, išnaudojant laiką ir galimybes.

Rašytojas visiškai nesistengia kurti iliuzijos. Realybę jis vaizduoja tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, taip jis atvirauja tiek sau, tiek pasauliui.

„Brisiaus galas“ „Nemunu“ „Vagis“ „Laimės žiburys“ „Kliudžiau“ „Žvaigždė“ „Lazda“ „Joniukas“ „Ubagas“ „Liūdna pasaka“.