Biokuro gavybos būdai ir panaudojimas


Santrauka. Įvadas. Biologinis kuras. Šiaudų ištekliai kurui. Medienos kuro ištekliai. Gluosniniai žilvyčiai. Dumblo deginimas. Europos sąjungos ir Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo politika. Darbo tikslas, uždaviniai, tyrimo objektas ir metodika. Atsinaujinačių energijos išteklių analizė. Literatūra.


Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama atsinaujinančių energijos išteklių teorija. Šioje dalyje daugiausia remtasi V. Liubarskio, A. Jasinsko ir V. Katino pateikta medžiaga. Šiuo metu atlieka nemažai analizių, tyrimų ir studijų šia tema, nes tai nauja energijos šaka ir nėra susistemintos informacijos. Supažindinama su biomasės išteklių rūšimis, tokiomis kaip gluosniai, auginami nenaudojamoje miškų ir žemės ūkio plotuose; javų šiaudai, miško kirtimo atliekų bei medienos perdirbimo susidarančiomis atliekomis.

Antrojoje darbo dalyje atlikta apžvalga Europos Sąjungos ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimo politikos, bei teisinės bazės. Daugeliu teisės aktų ir struktūrinių fondu pagrindinis tikslas - didinti biomasės kiekio suvartojimą šiluminei energijoje bendrame balanse. Pateikta informacija apie skiriamas subsidijas, paramą atsinaujinantiems energijos ištekliams. Atliktas vertinimas aplinkosauginiu, socialiniu, ekonominiu aspektais.

DG TREN – Europos Komisijos – Energijos ir Transporto Generalinio Direktorato programa

Augant naudingų iškasenų, tokių kaip naftos, dujų bei anglies naudojimui didėja atmosferos užterštumas įvairiomis degimo produktų atliekomis, sparčiai kyla anglies dvideginio koncentracija ore, kuri didina šiltnamio efektą be to, energija, išgaunama iš naftos produktų, nuolat brangsta. Dėl šių priežasčių vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir alternatyvioms degalų rūšims.

Pasaulyje mažėjant naudingų iškasenų bei kylant aplinkosauginėms problemoms imta ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Dar viena svarbi priežastis skatinanti naujų energijos šaltinių paieškas, tai, kad šalys, neturinčios savo energetinių išteklių, tarp jų ir Lietuva, patiria ne tik finansinių sunkumų importuojant naftos produktus, gamtines dujas, anglį bet ir susiduria su geopolitinėmis problemomis.

Europos Komisija yra priėmusi veiksmų planą, kuris skatina atsinaujinančios energijos gamybą bei naudojimą. Jame yra nustatyta, kad 2010 m. energijos balanse gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių sudarytų 5,75 %, o 2020 m. – iki 15 % pagal suderintus su Europos Sąjunga įsipareigojimus. Lietuvos energetikos strategijoje vietiniai energijos šaltiniai yra viena iš svarbiausiu plėtros sričių. Vietiniais energijos šaltiniais Lietuvoje vadinami gluosninių žilvyčių plantacijos, medienos atliekos, miško kirtimo atliekos, javai, javų atliekos ir kitos augalinės kilmės kultūros, galinčios tapti alternatyva naftos produktams. Todėl tuo tikslu numatoma didinti biomasės išteklius, kurie tinkami kurui gaminti.

Alternatyvių energijos išteklių naudojimas kurui, išgaunant iš jų šiluminę energiją, biokurą, mažina aplinkos taršą ir yra mažesnė nei naudojant naftos produktus. Deja, rinkoje šie produktai vis dar retai sutinkami, nors, susidarius galimybei biokurą gaminti iš energetinių augalų, jo poreikis auga. Tai, nauja niša žemės ūkio produktų panaudojimui. Žemės ūkio produkcijos naudojimas energetikai ir pramonei gali iš esmės pakeisti situaciją žemės ūkio produktų rinkoje.

Kadangi energetinių augalų auginimas ir naudojimas energetinėms reikmėms Lietuvoje vis plečiasi, tai didėja susidomėjimas energetiniais augalais ir jų auginimo galimybėmis. Energiją galima išgauti naudojant:

Taigi kaip ankščiau buvo minėta išmetamas anglies dvideginio (CO2) kiekis, kūrenant katilines šiaudais, nedidėja, nes augdami javai ar rapsas sunaudoja tiek pat CO2, taigi gamtoje įsivyrauja pusiausvyra ir papildomai neišmetama CO2.

Gluosniai, turintys didelį potencialą energetinių augalų, neprisidedančių prie šiltnamio efektą skatinančių dujų gamybos ar rūgštaus lietaus. Gluosniai ekologiškam kurui naudojami ir siekiant sumažinti taršą. Gluosniai gali greitai augti, vidutiniškai aštuonis kartus greičiau nei įprasti medžiai. Jie gali pasisavinti nitratų ir fosfatų iš dirvos, taip valydami dirvą, tačiau taip užaugintus augalus naudojant kurui, siekiant sumažinti kenksmingų medžiagų emisijas, reikėtų papildomai valyti išmetamus degimo produktus. Gluosnių lapai, krentantys ant dirvos, linkę neutralizuoti rūgštingumą, priešingai negu pušys ar melsvosios eglės. Jie taip pat gali būti pasodinti prie sąvartynų, nebeeksploatuojamuose karjeruose arba prie kitų neestetinių vietovių, taip pakeistai estetinį vaizdą. Taip pat remiantis Švedijos patirtimi, rodo, jog gluosnių plantacijos padidina laukinių gyvūnų skaičių, o Lietuvai tai yra aktualu šiandieną, nes vis daugiau yra iškertama miškų ir mažėja biologinė įvairovė Lietuvoje.

  • Microsoft Word 2833 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 42 puslapiai (8846 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aušra
  • Biokuro gavybos būdai ir panaudojimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Biokuro gavybos būdai ir panaudojimas. (2018 m. Sausio 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/biokuro-gavybos-budai-ir-panaudojimas.html Peržiūrėta 2019 m. Birželio 26 d. 20:54
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema