Bulvės cheminė sudėtis


Įvadas. Bulvės savybės, kokybinė ir kiekybinė sudėtis. Bulvės sudėtinės maisto medžiagos. Bulvės pokyčiai laikymo metu vertinant teigiamas ir neigiamas produkto kitimo pasekmes vartotojui. Po pažaliavusia luobele – toksinas solaninas. Bulvės komponentų nauda ir žala. Bulvių krakmolas. Akrilamidas. Išvados. Literatūra.


Bulvė yra trečiasis labiausiai suvartojamas augalinis žmonių maistas. Jos gumbuose yra daug krakmolo ir vitamino C, tačiau jie turi mažai arba nulinį pagrindinių maistinių medžiagų, kaip vitaminas D, vitaminas E. Šios daržovės turi daug būtino organizmo gyvybinėms funkcijoms kalio ir kitų mineralinių medžiagų. Kai kas mano, kad reguliariai valgant bulves galima atsisakyti papildų vartojimo. Bulves organizmas lengvai pasisavina. Jų dieta gali padėti sergantiems širdies ir kraujagyslių, inkstų, nervų ir kitomis ligomis. Bulvių krakmolas padeda reguliuoti „blogojo“ cholesterolio kiekį, kalis reikalingas normaliai širdies veiklai ir kt. (Chitchumroonchokchai ir kt., 2017).

Į prekybos tinklus tiekiamos I ir II klasės bulvės: I klasės bulvių gumbai turi būti sveiki, sausi, švarūs, nepažeisti puvinio, kenkėjų, veislei būdingos formos ir spalvos, kieti, nesuvytę, nesudygę, be pašalinio skonio ir kvapo. Mechaniniai pažeidimai neturi viršyti leistinų nukrypimų. II klasei priskiriamos bulvės, neatitinkančios pirmos klasės reikalavimų, tačiau atitinkančios bendruosius kokybės reikalavimus. (Smičienė, 2008).

Išvados: Didžiąją bulvių kokybinės ir kokybinės sudėties dalį sudaro sausosios medžiagos, baltymai, riebalai, angliavandeniai, šiek tiek mažiau mineralinių medžiagų (magnio, natrio, fosforo, kalio ir kt.) ir dar mažiau vitaminų.

Sausosios medžiagos – vienas pagrindinių kokybinių bulvių gumbų rodiklių. Jis svarbus tiek šviežiems, tiek ir perdirbtiems produktams. Norint paruošti geros kokybės perdirbtus bulvių gumbų produktus, būtina žinoti tikslų juose esantį sausųjų medžiagų kiekį. Tuomet galima įvertinti ir nustatyti tinkamą bulvių gumbų apdorojimo laiką. Sausųjų medžiagų kiekis ypač svarbu kepant ar gruzdinant, nes netinkamas kepimo laikas turi įtakos galutinio produkto spalvai, tekstūrai, skoniui ir akrilamido kiekiui (Helgerud ir kt., 2012).

Pramonei skirtų bulvių gumbų sudėtyje turi būti kuo daugiau sausųjų medžiagų ir krakmolo. Todėl perdirbimui dažniausiai yra rekomenduojami bulvių gumbai, kurie turi ne mažiau kaip 20 % ar net 22 % sausųjų medžiagų (Putz, 1995).

Tirpias sausąsias medžiagas sudaro vandenyje tirpstantys sacharidai, glikozidai, rauginės medžiagos, vitaminai, mikroelementai ir kt., todėl jų kiekis laikymo metu priklauso nuo kvėpavimo ir daigų formavimo intensyvumo, išskiriamo CO2 kiekio ir minėtų medžiagų netekimo dydžio. Tirpios sausosios medžiagos yra svarbus rodiklis, lemiantis bulvių gumbų kokybę, turintis įtakos perdirbtų produktų juslinėms savybėms. Jų kiekio kaupimuisi bulvių gumbuose esminės įtakos turi augalų tręšimas kalio magnezija ir kalio chloridu.

  • Microsoft Word 473 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2374 žodžiai)
  • Kolegija
  • Živilė
  • Bulvės cheminė sudėtis
    10 - 3 balsai (-ų)
Bulvės cheminė sudėtis . (2019 m. Lapkričio 24 d.). https://www.mokslobaze.lt/bulves-chemine-sudetis.html Peržiūrėta 2020 m. Spalio 29 d. 21:43
×
30 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo