Būtinųjų aplinkos faktorių poveikis rugių anatominei ir morfologinei sandarai bei gyvybinių procesų dėsningumas, įtakojantiems augalo augimą ir vystymąsi


Įvadas. Botanikos mokslo objektas, tikslai, uždaviniai ir suskirstymas. Augalo ląstelės sandaros ypatumai. Augalo audinių sąvoka, audinių klasifikavimas. Vegetatyviniai augalo organai. Generatyviniai augalo organai. Jų anatominė sandara. Augalo sistematika karalysčių, skyrių, šeimų, genčių ir rūšių lygmenyje. Augalo geografija. Augalo vandens apykaita. Augalo mityba pro šaknis. Fotosintezė. Augalo kvėpavimas. Organinių medžiagų pernešimas augale, jų apykaita tarp organų, audinių, ląstelių. Augalo vystymasis. Augalo prisitaikymas prie aplinkos sąlygų ir augalo atsparumas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Botanikos mokslas apima platų spektrą tyrimų. Tai mokslas tiriantis augalų ligas, sandarą, formą, iškastinius augalus, augalų klasifikaciją ir pasiskirstymą žemėje.Šio mokslo tikslai : neatsilikti nuo besikeičiančios gamtos, o tai pat ir augalų. Tiriama ,kaip DNR genetinė informacija, augalo išsivystymą kontroliuoja. Visi šie tyrimai, padeda ir padės pagerinti ,bei padidinti statybinių medžiagų, vaistų, įvairių pluoštų, maisto ir kitų augalų ,kurių pagalba atsiranda šie produktai aprūpinimą.Vienas iš svarbiausių uždavinių išlieka ekologija ir klausimas ,kaip sumažinti taršą. Todėl botanikai studijuoja skirtingų tipų teršalų padarinius, augalams. Rezultatai bus panaudoti apsaugant įvairius natūralios gamtos plotus, ar kuriant įstatymus susijusius su aplinkos apsauga.Botanika skirstoma į šakas, kurios parenkamos, pagal tiriamą objektą. Tai: mikologija (grybai), algologija (dumbliai), dendrologija (medžiai,krūmai), lichenologija (kerpės), briologija (samanūnai).

Ląstelių funkcijos ir forma nevienodos, tačiau jų sandara panaši. Ląstelės organoidų struktūra sudėtinga, bet visus organoidus sudaro tie patys komponentai: granos, fibrilės ir membranos.

Aktino filamentai - vienas svarbiausių eukariotinių ląstelių baltymų, kuris sudaro 5–15 % visų ląstelėspolipeptidų; ląstelės citoskeleto dalis.

Apytakiniams audiniams priklauso rėtiniai ir vandens indai. Rėtinius indus sudaro gyvos siauros, glaudžiai vertikalia kryptimi susijungusios ląstelės. Rėtiniai indai yra karnienoje. Jais teka augalo pagamintos organinės medžiagos. Vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis iš šaknų į lapus patenka vandens indais. Jie yra medienoje. Vandens indus sudaro negyvos, tuščiavidurės ląstelės. Mediena ir karniena dažniausiai būna stiebuose greta ir sudaro indų kūlelius. Apitakinis audinys yra šaknies centriniame velene, lapų gyslose. Šių audinių yra visuose augalo organuose, jie tęsiasi nuo šaknų iki lapų ir atvirkščiai.

Lapai, šaknys ir stiebas priklauso vegetatyviniams organams. Formuojantis sėkloms susidaro sėklinių augalų, vegetatyvinių organų užuomazgos.

Rugio šaknys kuokštinės, gerai įšsivysčiusi. Dauguma šaknų pasiskleidusios divos paviršuje, bet pavienės šaknys prasiskverbia iki 1,5m gylio. Jos iš dirvos sugeba geriau pasisavinti maisto medžiagas kaip žieminiai kviečiai, todėl žieminiai rugiai geriau už kviečius auga ir dera lengvose, mažai maisto medžiagų turinčiose dirvose. Tačiau sukultūrintose organinėmis trąšomis patreštose dirvose žieminiai rugiai uždera daug gausiau. Labai naudinga rugius patrešti ir mineralinėmis trąšomis, nes tuomet jie gausiau krūmija, intesyviau auga ir gaunamas didesnis grūdų bei šiaudų derlius

Stiebas tusčiaviduris, sudarytas iš 5-6tarpubamblių, išauga iki 2m auksčio.Selekcininkai stengiasi išvesti derlingas, trumpašiaudes žieminių rugių veisles, nes tokie rugiai ir gausiau patrešti neišgula. Rugių lapai platesnis už žieminių kviečių. Žiedynas – sudėtinė varpa. Varpelės dvižiedės, dažnai turinčios žiedo pradmenis.

Rugys. Rūšis – sėjamasis rugys, rugių gentis, miglinių šeima, lelijažiedžių poklasis, lelijinių klasė, magnolijūnų skyrius ir augalų karalystė.

Senosios rugių liekanos, priklausančios I-II tūkstantmečiui prieš mūsų era, rastos Moravijoje. Žinių apie rugių kultūrą pateikia romėnų rašytojas Plinijus. Tačiau aplamai rugiai yra daug jaunesnė žemės ūkio kultūra kaip kviečiai ir miiai.

Literatūroja aiškinama, kad dabartinė žieminių rugių pradinė forma rasta Turkijoje ir Libijoje. Žieminiai rugiai iš pradžių buvo traktuojami kaip viečių pikžolė, tik vėliau žemdirbiai, pastebėję, kad blogesnėse dirvose jie geriau auga už kviečius, pradėjo sėti rugius laukuose ir jie pasidarė atskira kultūra.Laukinių rugių atmainų tyrimai rodo, kad rugiai kulturėjo labai pamažu. Praėjo daug laiko, kol iš laukinių formų susidarė kultūrinė rugių veislė.

  • Microsoft Word 605 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (2874 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vytautas
  • Būtinųjų aplinkos faktorių poveikis rugių anatominei ir morfologinei sandarai bei gyvybinių procesų dėsningumas, įtakojantiems augalo augimą ir vystymąsi
    10 - 3 balsai (-ų)
Būtinųjų aplinkos faktorių poveikis rugių anatominei ir morfologinei sandarai bei gyvybinių procesų dėsningumas, įtakojantiems augalo augimą ir vystymąsi. (2017 m. Lapkričio 12 d.). https://www.mokslobaze.lt/butinuju-aplinkos-faktoriu-poveikis-rugiu-anatominei-ir-morfologinei-sandarai-bei-gyvybiniu-procesu-desningumas-itakojantiems-augalo-augima-ir-vystymasi.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 15 d. 22:43
×