C programavimo paskaitos

Dauguma (vos ne visos) komercinės programos parašytos būtent c arba c++ kalba. De facto tai pramoninių programų rašymo standartas.

Kada atsirado c kalba? 1969 metais išleista c kalbos pirma versija. Sukurta kaip sudėtinė unix operacinės sistemos dalis. Vėlesnės unix versijos parašytos c kalba.

Kodėl pavadinta c? Buvo dvi ankstesnės versijos – a ir b, bet jos buvo nevykusios. Iš trečio karto pasisekė sukurti pasisekusią programavimo kalbą. Kodėl programos nerašomos natūralia kalba ? Kredaktorius – tam, kad parašyti programos išeities kodą. Tinka bet koks redaktorius (pvz. Microsoft word), bet dažniausiai naudojami specializuoti.

Kompiliatorius – tam, kad parašytą programos kodą paversti į mašininius kodus, taip vadinamą objektinį modulį.

Linkeris – kad prie objektinio modulio prijungti kitus objektinius modulius, bibliotekose surinktą kodą ir gauti vykdomąją programą.

šiuolaikinėse sistemose dažniausiai naudojamos integruotos sistemos, apjungiančios visus tris komponentus.

Vis dažniau naudojamas vizualinis programavimas. Tačiau skurios geriausios ? Tos, prie kurių labiausiai esleksiškai programa susideda iš bazinių arba raktinių žodžių (angl. Keywords) specialių ženklų, identifikatorių, konstantų ir komentarų.

C kalboje naudojamos tiek didžiosios, tiek mažosios raidės, tačiau kintamojo aprašymas – tai jo tipo specifikavimas, kintamojo vardo uždavimas, eilė neprivalomų modifikatorių, kurie apibrėžia vidines kintamojo vaizdakintamojo vardas – tai identifikatorius. Varpats duomenų tipas int yra bazinis ir priklauso nuo operacinės sistemos skiltiškumo: jo dydis lygus operacijeigu reikia užrašyti didesnius kintamuosius, reikia naudoti tipo modifikatneprivalomi modifikatoriai padeda apibrėžti kinaudojama, kuomet norima apsidrausti, ka1) /*. */ - komentarai rašomi tarp slešo ir žvaigždės ir žvaigždės ir slešo. Koegzistuoja daug susitarimų ir vietinių tradicijų kaip reikėtų parinkti pavadinimus kintamiesiems įvairiose sistemose ir uždaviniuose.