Centrinio banko vaidmuo finansų rinkose


Įvadas. Centrinis bankas. Centrinių bankų veikla. Finansų rinkos. Finansinių rinkų rūšys. Lietuvos bankas. Centrinio (lb) banko vaidmuo finansų rinkose. Bankų sektorius. Akcijos ir obligacijos. Draudimo rinka ir pensijų fondai. Valiutų keitimo operacijos. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Šiandieniniame gyvenime yra be galo svarbi kiekviena finansinė sritis, jos valdymas. Reiktų paanalizuoti, kaip ir iš kur atkeliauja mūsų leidžiami pinigai,kaip turėtume elgtis su pinigais. Kadangi toks vienetas, kaip pinigai, iš viso egzistuoja, mums tai yra įprasta, mes net nesusimąstome iš kur jie atkeliauja ir kam jie iš tikrųjų priklauso. Išgirdęs klausimą, tikriausiai kiekvienas atsakytų, kad pinigus į apyvartą išleidžia Centrinis bankas, kad tuo kruopščiai rūpinasi. Taip pat, neabejotinai atsirastų žmonių, klausiančių, kodėl tas Centrinis bankas negali išleisti daug daugiau pinigų, juk jų taip trūksta. Tam yra keletas labai svarių priežasčių. Daug kas tikriausiai niekad nesusimąsto, kiek dar pinigų, be turimų savo ar artimo kišenėje, iš tikrųjų sukasi aplinkui ir atlieka savo funkcijas. Tad šiuo darbu siekiama parodyti, kas yra centrinis bankas, kokios jo funkcijos ir kaip jis veikia finansų rinkas.

Temos aktualumas: kokiais pinigais mes disponuojame ir kaip finansų rinkose dirba mūsų pinigai.

Darbo tikslas: išanalizuoti Centrinio banko veiklą ir parodyti kaip jis veikia finansų rinkose.

Centrinis bankas – tai yra valstybės bankas,kuris valdo visus esančius šalyje bankus,prižiūri jų veiklą, padeda spręsti problemas, valstybėje kontroloiuoja pinigų ir paskolų pasiūlą, užtikrina stabilias sąlygas finansų rinkose, prižiūri ir tobulina ekonominę situaciją šalyje.

Netrukus 1684 m. buvo įkurtas ir Anglijos bankas (Ban of England). Kitose valstybėse centriniai bankai kūrėsi gerokai vėliau - Ispanijos bankas 1782m., Suomijos bankas (Suomen Pankki) 1812 m. ir kt. (Jūrevičienė D.,Vilnius,2016,p.,17)

Daugelyje išsivysčiusių šalių centrinė bankininkystė yra į tikslą orientuota, siekiant iš esmės ekonominių tikslų, susijusių su prekių ir paslaugų kainų stabilumu (pvz., vengti didelės infliacijos), ir tvarios ekonominės plėtros. Vakaruose centriniai bankai, siekdami minėtų tikslų, veikia dalyvaudami privačioje finansų rinkoje, gerindami kreditavimo sąlygas, bet palikdami privatiems skolintojams ir skolininkams teisę patiems nuspręsti, skolinti, skolintis ar leisti pinigus vartojimui. Centriniai bankai dalyvauja milijonų gyventojų ir verslo įmonių sprendimuose skatindami skolinimą, skolinimąsi ar pinigų leidimą vartojimui per penkis susijusius kanalus :

Centriniai bankai neaptarnauja nei verslo, nei individualių klientų. Šie bankai teikia paskutinio skolintojo paslaugas komerciniams bankams (teikdami trumpalaikes paskolas likvidumui palaikyti) ir veikia kaip vyriausybių fiskalinis agentas (vyriausybės „bankas“), surinkdamas ir paskirstydamas vyriausybės lėšas bei parduodamas ir išpirkdamas vyriausybės vertybinius popierius. Tačiau centriniai bankai atlieka tam tikras komercines operacijas, valdydami savo finansinį turtą. Dažniausiai kiekvieno centrinio banko finansinį turtą sudaro atsargos konvertuojama valiuta (paprastai JAV doleriais ir eurais) ir sukauptos aukso atsargos. Šį finansinį turtą centrinių bankų atitinkami padaliniai gali investuoti finansų rinkose,siekdami jį gausinti. Todėl, valdydami savo finansinį turtą, centriniai bankai vadojaujasi saugumo principu, kuris yra svarbesnis nei likvidumas ir pelningumas. Tokių būdu centriniai bankai savo finansinį turtą investuoja į investicinio reitingo, likvidžias finansines priemones, laikydamiesivpriimtinos investicijų rizikos. Kadangi siekiama padidinti finansinio turto grąžą ilguoju laikotarpiu ir neviršyti nustatytos investicijų rizikos, centriniai bankai taiko investicijų diversifikaciją ir parenka mažai susijusias investavimo strategijas.

Centrinių bankų svarbiausias uždavinys šiuolaikinėje ekonomikoje – vadovauti pinigų politikai, siekiant nacionalinės ekonomikos tikslų. Centriniai bankai daro poveikį palūkanų normoms, manipuliuodami rezervų apimtimis, prieinamomis bankų sistemai, kuri vėliau lemia indėlių ir pinigų multiplikatorių. Sukurdamas arba sunaudodamas perteklinius rezervus,prieinamus depozitinėms institucijoms, centrinis bankas gali daryti poveikį pinigų ir kreditų augimui bei jų kainai ir galiausiai visai ekonomikai.

  • Microsoft Word 102 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (3338 žodžiai)
  • Universitetas
  • Agnė
  • Centrinio banko vaidmuo finansų rinkose
    10 - 2 balsai (-ų)
Centrinio banko vaidmuo finansų rinkose. (2017 m. Lapkričio 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/centrinio-banko-vaidmuo-finansu-rinkose.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 30 d. 18:42
×
146 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo