Darbo kainos nustatymas rinkoje


Įvadas. Darbo užmokesčio apybrėžimas ir principai. Darbo užmokesčio nustatymo lygtis. Darbo užmokestį sąlygojantys veiksniai. Laikinė darbo užmokesčio forma ir jos atmainos. Premijos. Darbo kainos nustatymo palyginimas Lietuvoje ir estijoje. Darbo užmokesčio nustatymas Lietuvoje. Darbo užmokesčio nustatymas Estijoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Kaip rodo užsienio šalių patirtis, bene svarbiausia apmokėjimo už darbą organizavimo problema yra Minimalus darbo užmokestis reikalingas, kad žmones negalima būtų įdarbinti už dyką. Juo bandoma mažinti socialinę atskirti ir palaikyti socialiai pažeidžiamų žmonių gyvenimą. Egzistuoja daug svarstymų ir debatų šia tema, tačiau daugelis ekonomikų teigia, jog MMA neturi didėlės įtakos darbo rinkos tendencijom.

Ištyrus darbo užmokesčio ir MMA nustatymą rinkos sąlygomis padaryti Lietuvos ir Estijos darbo užmokesčio nustatymo palyginimą

Palyginti darbo užmokesčio nustatymo procesą Lietuvoje ir Estijoje.1. DARBO UŽMOKESČIO APYBRĖŽIMAS IR PRINCIPAI

Iš keleto autorinių apibrėžimų O. Blanchard (2007), D. Belavin (2008), V. Bereza (2013) galima teigti, jog autoriai yra gana solidarūs vienas su kitu. Darbo užmokestis yra atlyginimas pinigais už konkrečiai padarytą darbą, sukurtą pridėtinę vertę. Atlyginimas už darbą yra samdomųjų darbuotojų kiekybinis reliatyviosios vertės matas. Tokie autoriai, kaip F. Prichockytė (2009) ir D. Beržinskienė ( 2012) papildomai išskiria, kad jis ne tik tiesiogiai veikia daugumos žmonių gyvenimo lygį, bet ir visuomeninę padėtį bei pripažinimą įmonės viduje bei už jos ribų.Darbo užmokestis nustatomas daugeliu būdų. Kartais jis nustatomas kolektyvinėmis derybomis, t. y. derantis įmonėms ir profsąjungoms. JAV kolektyvinės derybos vyksta gana retai, ypač neapdirbamosios pramonės šakose.Šiuo metu JAV tokiu būdu nustatytą darbo užmokestį gauna mažiau kaip 15 proc. darbuotojų. Kitų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas arba darbdavio valia, arba darbdavio ir darbuotojo derybomis. Kuo aukštesnės kvalifikacijos reikia darbui atlikti , tuo labiau tikėtina, kad darbo užmokestis bus suderėtas. McDonalds pradedantiems darbuotojams siūlomas darbo užmokestis paremtas principu „sutik arba nedirbk“. Iš kitos pusės, ką tik universitetą baigę jaunuoliai gali susitarti dėl tam tikrų sutarties aspektų. O štai krepšinio žvaigždės derybose turi didesnį pranašumą.Skiriasi ir padėtis įvairiose šalyse. Japonijoje ir daugelyje Europos valstybių kolektyvinės darbo derybos labai paplitusios. Jos gali vykti ir įmonėje ir pramonės šakoje, ir nacionaliniu lygiu. Rezultatai irgi gali skirtis: kartais jie taikomi tik kolektyvinę sutartį pasirašiusiose įmonėse, kartais – visose to sektoriaus bendrovėse ar net visame ūkyje. Esant tokiai darbo užmokesčio nustatymo įvairovei, ar galima tvirtinti, kad yra kokia nors bendra darbo užmokesčio teorija? Žinoma, taip. Nors instituciniai skirtumai akivaizdūs ir tikrai veikia darbo užmokesčio lygį, bet yra keletas visose šalyse vienodų veiksnių. Pažymėtini du dalykai:

Darbo užmokestis priklauso nuo darbo rinkos sąlygų: kuo mažesnis nedarbo lygis, tuo didesnis darbo užmokestis.

Pasaulyje beveik nėra šalių, kuriose nebūtų nustatytas minimalus darbo užmokestis. Tačiau minimalaus darbo užmokesčio nustatymo principai ir mechanizmai skiriasi priklausant nuo šalies homogeniškų ekonominio vystymosi ir darbo rinkos sąlygų. Kitu atveju, minimali alga nustatoma atskiriems regionams arba pramonėms šakoms. Daugumoje Europos valstybių minimalų atlyginimą nustato vyriausybė, dažnai atsižvelgdama į socialinių partnerių siūlymus, būsimą infliaciją. Kai kur atsižvelgiama į didėjančius vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksus.Reikia skirti du pagrindinius minimalaus darbo užmokesčio nustatymo būdus: įstatymo nustatytą minimalų darbo užmokestį (nustatomą Vyriausybės arba Trišalės tarybos sprendimu ir įteisinamą įstatymu) bei kolektyvinėmis sutartimis nustatomą minimalų darbo užmokestį. Pagal aprėptį minimalus darbo užmokestis gali būti: visuotinis (apimantis visus šalies darbuotojus) arba atrankinis (apimantis tik tam tikras darbuotojų grupes). Iš principo įstatymo nustatytas minimalus darbo už mokestis turėtų būti vienodai taikomas visiems šalies darbuotojams ir visoms ekonominėms veikloms. Tačiau, kaip rodo užsienio šalių patirtis, dažnai pasitaiko išimčių - atsižvelgiant į darbuotojų amžių, darbo stažą, patirtį, kitas darbuotojų savybes, ekonomines įmonės sąlygas nustatomi ir žemesni įstatymo nustatyto minimalaus darbo užmokesčio lygiai.

  • Microsoft Word 44 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4397 žodžiai)
  • Universitetas
  • Robertas
  • Darbo kainos nustatymas rinkoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Darbo kainos nustatymas rinkoje. (2020 m. Sausio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/darbo-kainos-nustatymas-rinkoje.html Peržiūrėta 2020 m. Gruodžio 01 d. 23:30
×
35 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo