Darbuotojų kūrybiškumo ugdymas


Įžanga. Kūrybiškumo teoriniai aspektai. Kūrybiškumas – asmenybės bruožas. Kūrybiškumo procesai. Kūrybiškumo ugdymas. Kūrybiškumo ugdymo metodai. Kūrybiškumo ugdymo vertinimas. Empirinis tyrimas. Tyrimo rezultatai ir diskusija. Išvados ir rekomendacijos. Literatūra. Priedai.


Visuomenė yra nenuspėjama ir nuolat kintanti, todėl sėkmingai išgyventi gali tie, kurie ne tik pritaiko žinias, bet sugeba kurti idėjas, priimti neįprastus sprendimus besikeičiančioje aplinkoje. Neįprastus sprendimus organizacijoje dažnai priima kūrybingi darbuotojai, taip atnešdami organizacijai sėkmę ir pripažinimą.

Kūrybiškumas kaip mokslinis objektas daugiau nagrinėjamas psichologinėje ir pedagoginėje literatūroje. Taip pat pastaruoju metu labai aktyviai kūrybiškumas propaguojamas 2013-2022 metų švietimo strategijoje, kur kūrybiškumas sietinas su moderniu švietimu.

Todėl šio darbo tikslas- išanalizuoti darbuotojų kūrybiškumo ugdymo teorinius aspektus, pritaikant organizacijoje praktines galimybes.

Įvairiuose literatūros šaltiniuose kūrybiškumas apibūdinamas skirtingai. Susisteminus mokslininkų įžvalgas G. Jucevičius (2012) pateikė tris kūrybiškumo apibrėžimus:

Kūrybiškumas siejasi su gebėjimu rasti naujų ir skirtingų požiūrių į problemą. Jis apima įgytų žinių apie problemą pertvarkymą, atsiradusių problemų laužymą. Šiame apibrėžime akcentuojamas gebėjimas pertvarkyti problemą iš skirtingų perspektyvų.

Trumpai apibendrinant asmens kūrybiškumo sąvoką, galime teigti, kad tai kūrybiškas elgesys, kuris yra lemiamas įgimtų ir įgytų savybių, gebėti rasti naujus problemų sprendimo būdus.

Remiantis mokslininko Henry (2001) atliktais tyrimais, dauguma verslo atstovų, paklausti su kokiais žodžiais jiems asocijuojasi kūrybiškumas, atsako- naujovė, originalumas, išradimas, vaizduotė, įžvalga ir intuicija.

Metų metus įvairūs garsūs psichologai stengėsi įvertinti ir apibrėžti kūrybiškumo gebėjimus, siekdami identifikuoti, kokios savybės yra susijusios su kūrybiškumu. Labiausiai prisidėjo Humanistinė teorija ir ryškiausi šios teorijos atstovai: A. Maslow, C. Rogers, J. Gavan, L. Vygotskij. Kūrybiškumo samprata pateikiama kaip asmeninių savybių visuma, kurioms svarbu sudaryti sąlygas atsiskleisti ir tobulėti.

F. Galtonas - laikomas kūrybiškumo psichologijos pradininkas. Jis, tyrinėdamas 19a. laikmečio žymių mokslininkų ir menininkų biografijas, padarė išvadas, kad gabumai yra įgimti, tačiau tolesni tyrimai parodė, kad kūrybiškumą veikia daugelis vidinių ir išorinių veiksnių, kurie nebūtinai yra įgimti. Pasak Henrio (2001), šie gebėjimai priklauso nuo daugybės kitų aplinkybių ir įgūdžių, todėl kūrybiškumo negalima sieti su kuriuo nors vienu žmogaus ypatumu.

Divergentinio mąstymo (naujų problemų formavimas, problemų sprendimo įvairovė, mąstymo laisvumas, originalumas, lankstumas, gebėjimas įžvelgti asociacijas); Specialieji gabumai (kalbiniai, muzikiniai, erdvinio mąstymo, matematiniai, savęs pažinimo, kitų žmonių supratimo, fiziniai-estetiniai); Intelektas (smalsumas, sumanumas, įžvalgumas problemų sprendimo, būdų suradimas, jausmų suvokimas, estetinis jausmas, motyvacija); Intelekto stilius (kuriantis, vykdantis, vertinantis); Kompetencija (asmeninė, profesinė)

Pasitikėjimas savimi ir teigiamas savęs vertinimas, nepriklausomas elgesys, savarankiškumas, atvirumas naujovėms ir išankstinio nusistatymo nebuvimas, jautrumas problemai, lankstumas, gebėjimas asocijuoti; vaizduotė, humoro jausmas, konfliktų tolerancija, gebėjimas analizuoti ir sintezuoti, sklandumas, detalizavimas, kritiškumas, nuoseklumas ir atkaklumas, impulsyvumas, avantiūrizmas, nevengiantis streso ir rizikos priėmimas, objektyvumas, pozityvumas, komunikabilumas, emocionalumas, nekonformiškumas.

Karkockienė D. (1996) teigia, kad kūrybos procesus sudaro keturi etapai:

Pasirengimas. Šiame procese kaupiamos žinios, faktai, formuluojamos problemos. Kūrybingai žvelgti padeda tokios savybės kaip gebėjimas, smalsumas, nuostaba, entuziazmas, atvirumas, nusiteikimas.

Inkubacija- poilsio laikotarpis, kai dėmesys nukreipiamas į kitas problemas. Svarbi pasąmonės įtaka.

Įžvalga (nušvitimo) etape iš daugybės idėjų ir sprendimų ateina teisingo apsisprendimo laikas. Sugeneruojama pagrindinė mintis.

Tikrinimas arba įvertinimas. Nušvitimo metu iškilusi mintis kritiškai peržiūrima ir įvertinama.

Svarbu tai, kad pats kūrybos procesas vyktų tam tikroje aplinkoje, kūrėją ir visą kūrybos procesą skatina, stabdo ar kitaip veikia įvairūs aplinkos veiksniai. Beresnevičius (2010) nurodo, kad kūrybos procesui turi įtakos žmonės, visuomenė, kultūra, fizinė aplinka, laikas ir laikmetis. Tačiau kokius procesus beįvardintume pats kūrėjas kūrybiniame procese būna susitelkęs į savo darbą, o ne į kūrybos proceso analizę .

  • Microsoft Word 83 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (3540 žodžiai)
  • Universitetas
  • Egle
  • Darbuotojų kūrybiškumo ugdymas
    10 - 3 balsai (-ų)
Darbuotojų kūrybiškumo ugdymas. (2017 m. Rugsėjo 14 d.). https://www.mokslobaze.lt/darbuotoju-kurybiskumo-ugdymas.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 23 d. 23:22
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema