R.Dekartas Metafiziniai apmąstymai. Proto ir patyrimo santykis pažinime

Ar yra kokios priežastys, kurios verčia mus abejoti, ar yra kas nors kuo būtų galima neabejoti. Neužtenka pastebėti, svarbu ir įtvirtinti mūsų prote. Norint turėti naudos, reikia ankstesnes savo nuomones laikyti ne tik abejokol nebus atrasta kas nors tikra, reikia atmesti visa, kas nors kiek yra abejotina. Rasti nors viena tikra dalyką- didelis darbas. Viską reikia atmesti, ką pažinome pojūčiais. Tačiau, nors abejojame viskuo, negalime abejoti tuo, kas esame ir kad teiginys aš esu - klaidingas. Įsitikinus savo buvimą, reikia išsiaiškinti koks aš esu. Iš viso to, kuo tarėmės esą, nesame niekas, išskyrus tai, kad mes- mąstantis daiktas. Mūsų pačių pažinimas neturi nieko bendro su tuo, ką galima pažinti vaizduote. Kas yra mąstantis daiktas. Kodėl manoma, kad lengviau pažinti kūniškus daiktus, negu šį mąstantį daiktą. Mintys apie jutiminių dalykų pažinimą, tiriant vaško gabalą. Visa, ką manoma žiną apie šį vaško gabalą, jausmams neprieinama. Kas yra šis vaško gabalas, mes suvokiame tik protu. Kodėl sunkiai susitaikome su šia tiesa. Kodėl ji rodo, kad mes turime dvasią. Kodėl dvasią pažystame gerimes neturime jokios aiškios ir ryškios idėjos apie daugelį dalykų, kuriuos pripažįstame netikrais ir kuriuos ankščiau laikėme tikrais. Abejoti dalykais, kuriuose aiškiai suvokiame, mus gali versti tai, kad galbūt dievui patinka mus apgaudinėti. Norint būti kuo nors tikru, reikia ištirti ar yra mus apgaudinėjantis dievas. Norint pažinti mūsų minčių teisingumą ir klaidingumą, reikia jas suskirstyti į keliolika rūšių. Mūsų mintys yra arba idėjos, arba afektai, arba samprotavimai. Mintys nėra klaidingos, afektai taip pat. Kaip atsitinka, kad sprendimuose mes darome klaidas. Trys mumyse esančių idėjų rūšys. Dvi priežastis, įtikinusios mus, kad idėjos, kaip atrodo, atėjusios pas mus iš daiktų, esti panašios i juos. Pirmoji ir antroji iš mūsų priežasčių- neįtikinanti. Taigi mes be jokio tvirto pagrindo tikėjome, kad yra daiktai, suteikiantys mumyse panašias į save idėjas. Kodėl mūsų idėjos viena už kitą tobulesnės. Kiekviena veikianti priežastis yra tobula kaip ir jos pasekmė. Kodėl tai rodo, kad objektyvus idėjos tobulumas formaliai ir eminentiškai slypi priežastyje. Jei mumyse yra kokia nors idėja, neturinti objektyvaus tobulumo nei formaliai, nei eminentiškai, tai reiškia, kad jos priežastis yra už mūsų. Kaip iš mūsų pačių gali kilti idėja apie žmones, augalus, gyvūnus, kūniškus daiktus. Jutiminius dalykus, substanciją, trukmę, skaičių. Taip pat mūsų turimos idėjos apie tįsumą, formą, vietą.