Delinkventinio elgesio apraiškos vaikų globos namuose


Įvadas. Delinkventinio elgesio samprata. Delinkventinį elgesį įtakojantys veiksniai. Neigiamos patirties šeimoje įtaka. Mokyklos ir bendraamžių įtaka. Jaunimo neužimtumo įtaka. Tyrimas delinkventinio elgesio apraiškos jonavos vaikų globos namuose namuose auklėtojų požiūriu Tyrimo metodologija. Tyrimo duomenys. Tyrimo apibendrinimas. Delinkventinio elgesio situacija. Išvados. Literatūra. Priedai.


Tyrimo tikslas: apžvelgti vaikų globos namuose esančias delinkventinio elgesio problemas. Atlikus tyrimą, atskleisti vaikų globos namų auklėtojų vertinimą apie delinkventinio elgesio problemas. Taigi, nepalankios gyvenimo sąlygos globos namuose smarkiai įtakoja ir nepilnamečio elgesio problemas. Kaip teigia Čepulienė (2008), pagrindine rūpinamo nepilnamečio socialinio nesubrendimo priežastis yra motinos auklėjimo mokyklos pakeitimas institucine globa, į kurią jis ateina negatyviai nusiteikęs dėl ankstesnės patirties. Visa tai apsunkina vaiko socializaciją, negatyvus požiūris trukdo perimti teigiamus gyvenimo ir elgesio modelius. Tyrimo duomenų apdorojimas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Excel programą.

Apibendrinant galima teigti, jog vaikų globos namuose egzistuojant delinkventinio elgesio problematikai dažniausiai per metus įgyvendinama 1-2 programos, be to, tiriant Jonavos vaikų globos namus nenustatyta, jog globos namai visiškai neskirtų dėmesio prevencinių programų įgyvendinimui siekiant mažinti vaikų delinkventinį elgesį. Tyrimo duomenys rodo, jog respondentų nuomone šeima visgi vaikų delinkventiniui elgesiui turi įtakos. Su tokiu teiginiu visiškai sutiko 80 proc. respondentų, taip pat 15 proc. nurodė, jog teiginys yra teisingas. Tik 6 proc. tyrime dalyvavusių respondentų su šiuo teiginiu nesutiko, o 1% nurodė, jog vaikų delinkventiniam elgesiui šeima visiškai neturi įtakos. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų (56 proc.) teigia, jog neužimtumo problema labiausiai lemia vaikų delinkventinį elgesį, kiek mažiau respondentų (53 proc.) vaikų delinkventinio elgesio atsiradimui, kaip svarbiausiu veiksniu įvardino netinkamą tėvų auklėjimą šeimoje, kiek daugiau nei trečdalis respondentų (35 proc.) svarbiausiu veiksniu taip pat įvardino laiku nesuteiktą pagalbą. Prie svarbių veiksnių įtakojant vaikų delinkventinį elgesį respondentai dažniausiai įvardino netinkamą mokyklos aplinką (49 proc.) bei žiniasklaidos įtaką (34 proc.).

Iš atsakymų matyti, kad dažniausiai paaugliams būdingas netinkamas elgesys yra įvairūs nusikaltimai, chuliganizmas – 91 proc., bėgimas iš vaikų globos namų – 83 proc. ir narkotinių medžiagų vartojimas – 83 proc. Respondentai sutiko, kad atsikalbinėjimas (51 proc.), alkoholio vartojimas (49 proc.) ir nesimokymas (49 proc.) tai taip pat būdingos delinkventinio elgesio formos. 11 proc. apklaustų respondentų nurodė, kad pamokų praleidinėjimas mokykloje ir necenzūrinių žodžių vartojimas nėra būdingos vaikų globos namų delinkventinio elgesio paaugliams. Taip pat 5 proc. apklaustųjų teigė, kad pamokų praleidinėjimas mokykloje visiškai nėra priskiriamas delinkventiniui elgesiui.

Savarankiško darbo tyrimo duomenų analizė atskleidė, jog delinkventinio elgesio problema vaikų globos namuose egzistuoja ir ji yra labai aktuali. Dažniausiai vaikų globos namuose per metus įgyvendinamos 1-2 delinkventinio elgesio mažinimui skirtos programos. Tyrimo dalyje pasitvirtino literatūros analizėje apžvelgta autorių nuomonė, jog delinkventinį elgesį įtakoja šeima. Siekiant išsiaiškinti pagrindines priežastis lemiančia vaikų delinkventinį elgesį, nustatyta, jog vaikų laisvalaikio neužimtumas, netinkamas tėvų auklėjimas, laiku nesuteikta pagalba šeimai labiausiai lemia vaikų delinkventinį elgesį.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog dažniausios delinkventinio elgesio apraiškos yra susijusios su nusikalstama veikla, chuliganizmu, bėgimu iš vaikų globos namų.

Taigi, kaip jau buvo minėta, asmenybės formavimuisi, vienas svarbiausių yra socializacijos procesas. „Socializacija – procesas, kurio metu visuomenės kultūra mikroaplinkos ir makroaplinkos sąlygomis perduodama vaikas, siekiant formuoti iš kūdikio individualybę, paklūstančią tam tikroms kultūros tradicijoms ir socialinėms normoms.“ (Kvietkeinė, 2003) Šis procesas yra veikiamas išorinių veiksnių, kuriuos kiekvienas priima skirtingai. Nesugebėjimas tinkamai priimti socialinių veiksnių poveikio, nepakankama socialinių institutų įtaka gali neigiamai paveikti socializacijos procesą. Tuomet nėra užtikrinamas tinkamas visuomenės vertybių ir adaptyvių elgesio modelių perdavimas. Tam, kad geriau būtų suprasti delinkventinio elgesio veiksniai, savo darbe pateikiu situaciją ir rekomendacijas kaip dirbti, į ką atkreipti dėmesį dirbant su delinkventinio elgesio vaikais.

  • Microsoft Word 95 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 27 puslapiai (6336 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aušra
  • Delinkventinio elgesio apraiškos vaikų globos namuose
    10 - 3 balsai (-ų)
Delinkventinio elgesio apraiškos vaikų globos namuose. (2017 m. Vasario 18 d.). https://www.mokslobaze.lt/delinkventinio-elgesio-apraiskos-vaiku-globos-namuose.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 18 d. 22:57
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema