Demesys ir jo ypatumai

Žmogų supanti aplinka kinta. Kitas pavyzdys. Kažkas beldžiasi į duris. Įeina draugas. Nuošalyje lieka visa, kas ką tik buvo veiklos turiniu – aptariame eilinę žalgirio krepšininkų pergalę. Jis fokusuoja ir atrenka informaciją.

Dėmesys nėra atskira atspindėjimo forma kaip pojūtis, suvokimas, atmintis. Anot j. Lapės, g. Naviko, dėmesys yra psic dėmesys nėra atskiras psichinis procesas, bet konkrečių psichinių procesų, konkrečios veiklos organizuotojas. Pavyzdžiui, žmogus stebi parodoje paveikslą, stengiasi suvokti jo kompoziciją, suprasti turinį. Kitų paveikslų jis tuo metu nemato arba mato neaiškiai. Bet ne dėl to, kad tas paveikslas jam yra reikšmingas, o dėl to, kad taip sudarytas žmogaus regėjimo organas. Regimojo suvokimo mechanizmas jau pats savaime įgalina atrenkamai išskirti vienus objektus ir prislopinti kitų poveikį. Specifinius selektyvumo mechanizmus turi atmintis, mąstymas, judėjimo sistema. Yra ir bendrų selektyvumo mechanizmų, kurie nustato įvykių, reiškinių ir minčių pastovų ir situacinį reikšmingumą. Šiam atrankos mechanizmui talkina emocijų ir motyvų sistema.

Iš visų motyvų svarbiausią selektyvumo vaidmenį atlieka interesai ir su jais susijusi bendra smegenų aktyvacija. Mintys ar veiksmai, kuriais žmogus domisi, žymiai lengviau virsta dėmesio objektu negu tokie reiškiniai, kuriais nesidomi. Tai yra smalsumas – poreikis domėtis visu tuo, kas nauja, pažinti tai, kas dar nepažinta.

Su kalba ir mąstymu glaudžiai siejasi kitas bendras psichinis reiškinys – valia. Žmogus dažnai patenka į konfliktines situacijas, kai reikia pasirinkti vieną kurį nors veikimo būdą ir atsisakyti kitų. Vyksta vadinamoji konfliktų kova, kuri baigiasi apsisprendimu: darysiu taip arba eisiu ten ir pan. Valios pastangomis sąmonė sutelkiama į dėmesio objektą, o fono įtaka automatiškai slopinama. Žmogaus sąmonė, valia ir dėmesys suteikia jo veiklai organizuojamąjį ir atrenkamąjį pobūdį.

Apsisprendimas – tai procesas, kurio metu žmogus ypač aktyvus. Suaktyvėja mąstymas, atmintyje atkuriamas įvykių reikšmingumas, gretinami ir lyginami tikslai, numatomos pasekmės. Viena vertus, dėmesys yra organizuojantis pradas, kita vertus, jis yra konkrečių psichinių reiškinių sąveikos pasekmė. Taigi galima p veiksniai, kurie skatina psichinės veiklos selektyvumą, perėjimą nuo vienos veiklos į kitą, susikaupimą ir paskirstymą, vadinami dėmesio veiksniais. Juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes: išorinius veiksnius, kurie priklauso nuo situacijos ir vidinius veiksnius, kurie priklauso nuo individo.