Donelaitis Metai. Lietuvninkų elgesys ir moralė

Pirmojo Lietuvių grožinio kūrinio metai autorius kristijonas donelaitis, gimė mažojoje Lietuvoje , lazdynėlių kaime.

Pietvakarinė mažesnioji Lietuvių apgyventa teritorija priklausė prūsijos imperijai – tai vadinamoji mažoji Lietuva. Mažosios Lietuvos Lietuviai buvo daugiausiai evangelikai liuteronai. Xviii a. Pradžioje Lietuviai prūsijoje gana tankiai gyveno šiaurės rytinėje karalystės dalyje, bet jų skaičių labai sumažino 1709 – 1710 m. Maras. Ištuštėjusiose Lietuvių sodybose karalius apgyvendino kolunistus, atvykusius iš vokietijos, šveicarijos, prancūzijos. Pastarieji tapdavo laisvais ūkininkais, amatininkais, valdininkais, o Lietuviai dažniausiai likdavo baudžiauninkais. Apie šią nesantaiką ir Lietuvių pažeminimą daug kalbama donelaičio kūrinyje.

Manoma, kad palankesnės literatūrinės kūrybos sąlygos susiklostė po 1765 metų. Tuo metu donelaitis i Lietuvių kalbą vertė giesmes, parengė pamokamąją knygelę ūkininkams, rašė pasakėčias, apie 1765 – 1775 m. Sukūrė epinio pobūdžio poemą: ją sudarė keturios dalys pavasario linksmybės , vasaros darbai , rudenio gerybės , žiemos rūpesčiai . Šioje poemoje rašoma apie būrų darbus bei papročius kiekvienų metų laiku, kaip jie vargsta ir ilsisi, kenčia ar linksminasi, triūsia ar tinginiauja, vaišinasi, vaidijasi. Būrų gyvenimas siejamas su gamtos aprašymais; iš pradžiu dažniausiai pateikiami gamtos vaizdai, kurie sudaro ne tik veiksmo foną, bet neretai tampa pavyzdžiu žmogui, sukuria vienam ar kitam metų laikui būdingą nuotaiką. Poemoje yra daug gam donelaitis laibai daug rašė apie būrų darbus, jų elgesį ir moralę. Kiekvienoje kūrinio dalyje jis aprašo kiekvieną darbą, kaip būrai dirbą, kaip tam tikru momentu elgiasi.

Po ilgo žiemos poilsio, pavasarį reikia pradėti kibti į darbus ir būrai, kad ir kaip sunku būtu jie kimba i darbą ir nesiskundžia. Būram darbas buvo kaip šventė,neprasidėjus pavasariui, žmonės jau ruošėsi kibti į sunkius darbus. Jau tvarkėsi vius įrankius arba darbet nereiktu kiekvieno būro girti, nepamačius jo darbo. Juk pasitaiko visokių žmonių, net tokių kuriuos rebet po sunkių darbų, būrai grįžę namo neskuba darytis valgyti ar tvarkytis namus nes nebeturi jėgų jokne visiems būrams patikdavo kai kurių pasipūtimas ir apsimetinėjimas, kad yra ponaičiai. Ir neto darbininkai kurie dėl tingėjimo nieko neturėdavo, nei namų tvarkingų, gal net ūkio neLietuvninkams vestuvės buvo kaip šventas dalykas. Kiekvienas kaimynas buvo kaip šeimos narys ir visi buvo kviečiami.