Drenažas kursinis projektas

Drėgmės pertekliaus dirvožemyje susidaryti įtakos turi klimatas, vandens maitinimo šaltiniai, reljefas, dirvožemis, hidrogeologinės ir hidrologinės sąlygos, augalija, antropogeniniai veiksniai.

Klimatas, vandens maitinimo šaltiniai ir reljefas: kuo suminis nuotėkis didesnis ir jo trukmė ilgesnė, tuo dirvožemis drėgnesnis; kuo didesnis vietovės natūralaus drėgnumo koeficientas didesnis, tuo sausinimas reikalingesnis. Pagrindinė priežastis, nuo kurios priklauso drėgmės perteklius dirvožemyje, yra vietovės klimatas. Lietuvoje, kritulių vidutiniškai iškrinta apie 48% ir daugiau negu išgaruoja. Šis kritulių perteklius, ypač jo nevienodas pasiskirstymas laiko atžvilgiu dažniausiai ir būna dirvožemio per didelio drėgnumo priežastis. Priklausomai nuo vietovės reljefo drėgmės perteklių dirvožemyje didina ir pritekantis vanduo. Drėgmės pertekliui susidaryti įtakos turi ne tik reljefo forma, bet ir jo ekspozicija, žemės paviršiaus nuolydis: pietiniuose šlaituose garavimas intensyvesnis negu šiauriniuose, o žemės paviršiaus nuolydis tiesiogiai veikia vandens pritekėjimą ir nuotėkį.

Dirvožemis, hidrogeologinės ir hidrologinės sąlygos, augalija bei antropogeniniai veiksniai. Dirvožemio vandens laidumui didžiausią įtaką turi granulometrinė sudėtis bei susisluoksniavimas. Lengvesniuose dirvožemiuose drėgmės perteklius susidaro dėl pritekančio pažeminio vandens. Jaurinis dirvodaros procesas skatina užmirkimą. Hidrogeologinės sąlygos – požeminio vandens tipas, slūgsojimo gylis, tekėjimo kryptis bei nuolydis – turi svarbią reikšmę drėgmės pertekliui susidaryti. Ypač greitai drėgmės perteklius susidaro, kai požeminis vanduo slūgso negiliai. Geros hidrologinės sąlygos – tankus upių bei upelių tinklas, pakankamas vagų gylis – didina nuotėkį, mažina vietovės drėgmės perteklių. Augalinė danga dažniausiai didina transpiraciją, mažina fizikinį dirvos paviršiaus garavimą. Antropogeniniai veiksniai – žmogaus veikla – taip pat gali sukelti drėgmės perteklių dirvožemyje, ypač kai žemės ūkio interesų nepaiso kitos ūkio šakos.

Kaip matyti, kokybinė drėgmės pertekliaus priežasčių analizė daugiau ar mažiau aiški, bet reikia vietovės drėgmės perteklių įvertinti ir kiekybiniais rodikliais pagal jo susidarymo sąlygas. Tuomet atskirų dirvožemių drėgmės perteklių, jo inteLietuvoje jie susiformavo iš moreninių, fliuvioglacialinės, limnoglacialinės, aliuvinės ir kt. Kilmės dirvodarinių uolienų, veikiamų jaurėjimo, velenėjimo, glejėjimo, pelkėjimo ir kitų procesų bei įvairių jų derinių.