Dujos špera
Didziausias atstumas, kuriame pasireiskia dar molekulės juda, tai jos turi kinetinės energijos. Molekules risa molekulinės jėgos, tai sudaro sistem¹, turincia potencinės energijos. Kun¹ sudafizikinė prasmė: temperatūra yra kūno molekuliu siluminio judėjimo vidutinės kinetinės energijos matas.
Silumos perdavimas vyksta tol, kol vidutinė molekuliu siluminio judėjimo energija pasidaro vienoda. Būsena, kurioje susidūrusios molekulės pasikeičia vidutiniskai dujos - tokia medziagos agregatinė būsena, kurioje molekuliu kinetinė energija yra didesnė . Idealiuju duju neveikia traukos jėgos. Duju molekulės laisvai chaotiskai judapriartėti galima tiek, kiek leidzia s¹veikos jėgos. Molekulės gali priartėti tik iki tam tikro atstumo, kuris vadinamas molekulės efektyviuoju skersmeniu. (atstumai isreiskiami nanometrais). Vidutinis kvadratinis greitis - realus fizikinis dydis; nuo jo priklauso vidutinė mlekuliu kine molis - tai medziagos kiekis, slėgis p=f/s f - jėga veikianti statmenai pavirsiui s - pavirsiaus plotas. Prietaisai slėgiui matuoti vadinami manometraikoncentracija (molekuliu skaicius vienetiniame tūryje n=n/v)k - bolcmono konstanta, kuri rodo kiek vidutiniskai pasikeicia kiekvienos molekulės kinetinė energija, duju temppraretintas dujas, kuriu slėgis daug mazesnis uz atmosferos slėgi, vadiname vakuumu. Vakuumas sudaromas technikoje rentgeno vaduju dėsniai: procesas, kurio metu du termodinaminiai para boilio-marioto dėsnis: esant tai paciai duju masei ir pastoviai gei-liusako dėsnis: esant tai paciai duju masei ir pastovi carlio dėsnis: esant tai paciai duju masei ir pastoviam tūriui, duju slėgis ti a) molekuliu savasis tūris (spaudzidaltono dėsnis: kiekviena misinio komponentė sukelia savo slėgi, kuris vadinamastermodinamika - fizikos dalis, tirianti siluminius reiskinius ir vidinės energij. Spinduliavimu (spinduliavimu perduodama energija kūnams nesilieciant. Spinduliuoja kiekvienas kūnas, kurio temperatūra aukstesnė uz absoliutini nuli, spinduliuoja savo vidine energija. Fotonai pernesa si¹ energij¹. Kuo kūnas karstesnis, tuo intensyviau jis spindul energija gamtoje neisnyksta ir neatsiranda is nieko, tik vieni kūnai perduoda energij¹ kitiems ar vienokios formos energija virsta kitokia.
Silumos balanso lygtis: visas vienu kūnu atiduotas siluenergijos tvermės dėsnis apimantis mechaniniius ir siluminius reiskinius, vadinamas pirmuoju termodinamikos dėsniu.
Termodinaminės sistemos vidinės energijos pokytis du yra lygus gauto silumos kiekio q ir isoriniu jėgu darbo a sumai: q=q+a.
Vykstant izobariniam procesui, sildomos dujos pleciasi ir atlieka darb¹.
