Duomenų bazės kūrimo metodologija ir UML diagramų panaudojimas


Įvadas. Duomenų bazė, duomenų savybės, tipai, reliacinės duomenų bazės pranašumai ir trūkumai. Kas yra duomenų bazė? Duomenų savybės. Duomenų bazių tipai. Reliacinės duomenų bazės savybės. Duomenų bazės kūrimo siekis bei ciklas. Duomenų bazės projektavimo tikslas. Reliacinės duomenų bazės kūrimo pradžia, koncepcinis modelis. Reliacinės duomenų bazės loginio projektavimo etapas. Reliacinės duomenų bazės fizinio projektavimo etapas. Duomenų bazės įdiegimas. Kas yra UML? Kokie yra pranašumai naudojant? Išvados. Literatūra.


Duomenų bazė – pagal kokį nors požymį susijusių duomenų, apdorojamų kompiuteriu, visuma. Terminu „duomenų bazė“ įvardijamos dvi skirtingos reikšmės: pirmoji – tai kompiuteryje laikomi pagal tam tikrus požymius susiję duomenys; antroji reikšmė – kompiuterinė programa, skirta šiems duomenims tvarkyti. Programinė įranga, skirta duomenų bazėms kurti, saugoti ir apdoroti, vadinama duomenų bazės valdymo sistema (DBVS).

Integruotumas – nusako, kad visi duomenys kaupiami ir saugomi kartu, nustačius jų tarpusavio ryšius. Taip saugomus duomenis dažniausiai naudoja ne vienas, o keli vartotojai.

Nepertekliškumas – tai savybė, nusakanti, jog duomenys saugomi vengiant jų dubliavimo. Kai yra pertekliškumas, t. y. kelios duomenų kopijos, joms veltui eikvojama atmintis, o modifikuojant duomenis tenka kelis kartus naudoti tas pačias atnaujinimo operacijas. Be to, kai duomenų kopijos atitinka skirtingas atnaujinimo stadijas, tai gali iššaukti prieštaringos informacijos pateikimą.

Nepriklausomumas – nusako, kad duomenų apdorojimo taikomosios programos nesikeičia modifikuojant duomenis.

Pagal tai, kokiu būdu duomenys jungiami į visumą, išskiriami šie duomenų organizavimo modeliai (DB tipai): hierarchinis modelis; tinklinis modelis; reliacinis modelis; objektinis modelis.

Hierarchinis modelis – tai tokios DB, kuriose dalykinės srities esybės sudaro hierarchinę struktūrą (medis). Kiekvienas įrašas hierarchinėje struktūroje gali turėti daug nuorodų į jam pavaldžius įrašus ir tik vieną nuorodą iš valdančio (esančio aukštesniame hierarchijos lygyje) įrašo. Šis modelis buvo plačiai naudojami pirmosiose DBVS, nes lengvai realizuojamas kompiuterio atmintyje.

Pagrindinis hierarchinių sistemų trūkumas – griežti ribojimai sąryšių aprašymo priemonėms. Tinklo modelis sukuria ryšius tarp nepriklausomų duomenų elementų. Tokiame modelyje kiekvienas įrašas gali turėti ryšių su bet kuriais kitais bazėje laikomais įrašais. Modelis leidžia realizuoti sąryšius „daugelis su daugeliu“, tačiau jo realizavimas ir tvarkymas yra gana sudėtingas.

Objektiniame modelyje naudojami objektai, kuriems būdingi ne tik jų savybes nusakantys atributai, bet ir jiems taikomų veiksmų rinkiniai. Pavyzdžiui, tarkime, kad kompiuterio atmintyje reikia laikyti sudėtingo objekto grafinius vaizdus, jam būdingus garsus ir skaitinius atributus. Vaizdus gali būti pageidaujama pamatyti ekrane, garsus – išgirsti, o skaičius panaudoti skaičiavimuose. Atliekant tokių skirtingos prigimties duomenų tvarkymo operaciją, tikslinga sudaryti atskirus objektus, kurie sugebėtų ne tiktai laikyti skirtingos sandaros duomenis, bet ir mokėtų parinkti jiems skirtingas atvaizdavimo bei tvarkymo operacijas.

  • Microsoft Word 680 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (1751 žodžiai)
  • Universitetas
  • Adam
  • Duomenų bazės kūrimo metodologija ir UML diagramų panaudojimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Duomenų bazės kūrimo metodologija ir UML diagramų panaudojimas. (2020 m. Balandžio 25 d.). https://www.mokslobaze.lt/duomenu-bazes-kurimo-metodologija-ir-uml-diagramu-panaudojimas.html Peržiūrėta 2020 m. Liepos 14 d. 02:14
×
127 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo