Duomenų bazių organizavimo bendrieji principai


Duomenų bazių organizavimo bendrieji principai. Duomenų bazės. Duomenų bazių valdymo sistemos. Duomenų bazių valdymo sistemų funkcijos. Reliacines (sąryšines) ir kitokios DB. Sql kalba. Standartizuota užklausų kalba SQL. SQL duomenų tipai. Skaitiniai duomenų tipai. Datos ir laiko tipai. Eilučių duomenų tipai. Duomenų bazės deklaravimas. Duomenų lentelių sudarymas. Paprastos užklausos. Duomenų įterpimas, atnaujinimas, pašalinimas. Lentelių struktūros modifikavimas. Indeksų sudarymas. Išraiškų panaudojimas. Agreguotų funkcijų panaudojimas. Predikatai between, in ir like select operatoriuje. Rezultatų rūšiavimas. Eilučių grupavimas. Sąlygotos eilučių grupės. Lentelių sumavimas. Lentelių sujungimas. Subužklausos su pavienėmis grąžinimo reikšmėmis. Subužklausos su grupe grąžinamų reikšmių. Raktinių žodžių ANY ir SOME panaudojimas. Predikato EXISTS panaudojimas. Koreliuotos vidinės užklausos. Informacijos pateikiamas iš kelių lentelių naudojant JOIN. Trivialus sujungimas. Kryžminis sujungimas. Kairysis ir dešinysis jungimai. Duomenų bazių projektavimas. Pagrindinės reliacinio modelio sąvokos. Duomenų vientisumo sąlygos. Duomenų anomalijos. Pirmoji normalinė forma. DB architektūra koncepcinis, loginis ir fizinis lygis. Duomenų modeliai. DB projektavimo stadijos koncepcinis duomenų modeliavimas, ER diagramos. Funkcinis duomenų modeliavimas. Esybės gyvavimo ciklo modeliai. Duomenų srautų diagramos. Reliacinis duomenų modelis pagrindinės sąvokos. Koncepcinio ir reliacinio modulių sąsaja. Duomenų vientisumas Normalizacija ir normalinės formos. Reliacinė algebra ir reliaciniai skaičiavimai.


Duomenų bazė (toliau – DB) galima vadinti rinkinį tarpusavyje susijusių duomenų, kuriems apdoroti pasitelkiamos programos. Logikos požiūriu tokia duomenų baze panaši į elektroninę kartoteką. 1 paveiksle lentele pateiktas studentų kartotekos pavyzdys.

Programa suteikianti naudotojui galimybę dirbti su DB nesigilinant į technines detales, taip pat traktuoti DB kaip aukštesnio lygio objektą nei įrašų failas. Tokia programa vadinama duomenų bazių valdymo sistema (toliau – DBVS). Galima sakyti, DBVS atlieka naudotojo sąsajos su DB vaidmenį. Naudotojas tvarko DB duomenis vartodamas formalią kalbą, pvz., SQL. Supaprastinta DBS pavaizduota 2 paveiksle.

Naudojantis popieriuje pateiktais duomenimis, norint naudoti tuos pačius duomenis skirtingiems tikslams, dažnai tenka tuos duomenis dubliuoti. Pavyzdžiui, studijų organizavimo administratorė naudoja „savus“ studentų sąrašus, o studentų atstovybė ar buhalterija – „savus“. Panašiai yra ir saugant bei apdorojant failuose esančius duomenis. Dažna taikomoji programa dirba su savomis failų kopijomis ar net naudoja savus duomenų formatus. Tokia tvarka nepageidautina. DB valdymo sistemos turi minimizuoti duomenų perteklių (dubliavimą). Dažnai nepavyksta visiškai išvengti duomenų dubliavimo, bet jį sumažinti būtina.

DB vadinama vientisa (integralia), jei ji atitinka tam tikras duomenų saugojimo sąlygas ir išlaiko tas sąlygas keičiant (atnaujinant, šalinant, įterpiant) duomenis. Pavyzdžiui, gali būti toks reikalavimas: studento nuolatinių studijų kursas turi būti ne aukštesnis kaip 3, o ištęstinių studijų – ne aukštesnis kaip 4. DBVS, kuri užtikrina DB integralumą atliekant kiekvieną DB pakeitimą, privalo tikrinti, ar pakeitus duomenis nebus pažeistos nustatytos sąlygos. Jei naudotojas bando keisti DB taip, kad po pakeitimo kuri nors sąlyga būtų nevykdoma, tai DBVS turi uždrausti toki veiksmą ir įspėti apie tai naudotoją.

Kita labai svarbi DB savybe yra duomenų neprieštaringumas. Tarkime, studentų duomenų bazėje kuriam nors studentui yra du įrašai, kurių vienas nurodo, kad jis studijuoja pirmame kurse, o kitas – kad antrame. Naudotojui užklausus bazę apie to studento kursą, užklausos rezultatas šiuo atveju priklausys nuo to, iš kurio įrašo duomuo bus paimtas. Aišku, taip neturi būti. Užduotis DB valdymo sistemai – užtikrinti, kad panašių prietarų iš principo nebūtų. Pavyzdžiui, jei studentų duomenų bazėje kiekvienam studentui visuomet bus skiriama tik viena eilute, tai tokiai prieštarai atsirasti nebus galimybes.

Saugant duomenis failuose, yra galimybe specialiomis programomis atitinkamam duomenų formatui atlikti labai veiksmingą paiešką pagal iš anksto numatytus kriterijus net ir labai dideliuose failuose. Tačiau dažnai neįmanoma iš anksto numatyti visų galimų paieškos kriterijus ir prireikus tenka ieškoti duomenų pagal naują kriterijų ar jų derinį. Dideliuose duomenų masyvuose DBVS turi veiksmingai įvykdyti ne tik planuotas (pagal iš anksto numatytus kriterijus), bet ir neplanuotas užklausas.

Tokios sistemos vadinamos reliacinėmis, nes angliškas žodis relation (santykis) yra matematinės lenteles pavadinimas. Daugeliu atžvilgių terminai „lentele“ ir „santykis“ yra sinonimai. Literatūroje vietoj termino „eilutė“ galima sutikti terminus „kortežas“ (anglų kalba tuple) ir „įrašas“ (anglų kalba record), o vietoj termino „stulpelis“ – „atributas“ (anglų kalba attribute) ir „laukas“ (anglų kalba field). Taigi reliacine DB – tai duomenų bazė, kurią naudotojai priima kaip lentelių rinkinį. Kitaip tariant, lentelių rinkinys sudaro duomenų bazę.

  • Microsoft Word 1037 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 39 puslapiai (7889 žodžiai)
  • Universitetas
  • Justas
  • Duomenų bazių organizavimo bendrieji principai
    10 - 2 balsai (-ų)
Duomenų bazių organizavimo bendrieji principai . (2017 m. Lapkričio 22 d.). https://www.mokslobaze.lt/duomenu-baziu-organizavimo-bendrieji-principai.html Peržiūrėta 2019 m. Sausio 16 d. 22:06
×