Duona referatas istorija kepimas tradicijos


Įvadas. Duonos kepimo istorija. Duonos maistinė vertė ir cheminė sudėtis. Pagrindinės duonos rūšys. Pagal žaliavas. Pagal technologiją. Kuo vertingesnė rugine duona? Kodėl verta atsisakyti baltos duonos. Duona vaistas, maistas ar simbolis. Vasario 5-oji Šv. Agotos arba Duonos diena. Išvados. Literatūros sąrašas. 12 Įvadas.


3. Įrodyti ruginės duonos naudą žmogaus organizmui bei kvietinės žalą sveikatai.

Duonos maistinę vertę lemia cheminė sudėtis ir energetinė vertė, taip pat skonio, kvapo, minkštimo ir kitos savybės. Duonos sudėtyje vyrauja angliavandeniai. Duonos baltymai vertingi tuo, kad juose yra nepakeičiamųjų aminorūgščių. Miltuose ir paprastuose duonos gaminiuose riebalų yra mažai.

Ruginė duona – kurioje ruginiai miltai sudaro ne mažiau kaip 90% viso miltų kiekio.

Pusruginė duona – kurioje ruginiai miltai sudaro ne mažiau kaip 50% viso miltų kiekio.

Puskvietinė duona – kurioje kvietiniai miltai sudaro ne mažiau 50% viso miltų kiekio.

Traški duona – sausa, mažesnio kaip 10% drėgnio, plokščios formos duona. Paruošta tešla prieš kepant dažniausiai kočiojama.

Balta duona – gardi, traški ir nesveika... Gydytojas Otto Wolfas knygoje "Alergijos mįslė" teigia:

Gerbdami senąsias tradicijas, saugodami ir tobulindami lietuviškos duonos receptus, kartu kurkime ir naujas - kokybės bei gero skonio tradicijas.

Nepamirškime mūsų prosenelių tradicijų ir perduokime jas savo vaikams. Su meile iškeptos, šventintos duonos gabalėlis gali saugoti nuo pikto žmogaus ar nelaimės.

Tad gerbkime ir valgykime lietuvišką, tradicinę, iš kokybiškų žaliavų iškeptą duoną.

Duonos sudėtyje vyrauja angliavandeniai. Taip pat jos sudėtyje daug naudingų mineralinių medžiagų. Sveikos mitybos piramidės pagrindą sudaro grūdiniai produktai, tarp jų ir duona. Rugių baltymai pasižymi dideliu nepakeičiamų amino rūgščių kiekiu. Jie lengviau brinksta ir tirpsta vandenyje. Rugiuose daug skaidulinių medžiagų, arabinoksilanų, fruktanų. Lietuviška ruginė, tradicinė juoda duona yra sveikiausia.

O kvietinė duona, nors ir skani, tačiau nėra naudinga ir gali sukelti daugelį sveikatos sutrikimų. Pvz: ji tukina, didina cukraus kiekį kraujyje, gali sukelti priklausomybę ir uždegimus.

Duona – maistas ir vaistas, lydėdavo žmogų nuo lopšio iki karsto. Su duona sutikdavo ir išleisdavo garbingą svečią. Duoną nešdavosi eidami į svečius, o grįždami parsinešdavo tų namų duonos. Pagarbą duonai liudija mūsų tautos tikėjimas, papročiai, apeigos. Visoje Lietuvoje buvo gyvas paprotys: nukritusį ant žemės duonos gabalėlį žmonės pagarbiai pakeldavo, pabučiuodavo ir suvalgydavo. Žmonės manė, kad duonos reikia atsiprašyti, tuomet ji nepyks ir neišeis iš namų. Duoną drausdavo iš riekės laužti viena ranka, nes viena ranka jos niekas neuždirba.

Pagrindinė duonos paskirtis – teikti energiją. Duona plačiai naudojama liaudies medicinoje. Mūsų protėviai mirkytą ruginę duoną dėdavo ant sunkiai gyjančių žaizdų. Buvo tikima, kad suvalgyta duonos riekelė gali nuraminti išsigandusius vaikus.

Nepamirškime mūsų prosenelių tradicijų ir perduokime jas savo vaikams. Su meile iškepta duona gali pamaitinti, išgydyti ir apsaugoti.

Paprotys, piramidė, kepalėlis, krakmolas, apykaita, pagonybė, dievybė, duonkepė, skepetaitė, minkštimas, fermentas, sveikata, sezamas, aromatas, medžiaga, neolitas, kraujas, plazma, gyvatė, kariuomenė, kulka, šaltinis.

  • Microsoft Word 107 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3288 žodžiai)
  • Kolegija
  • Virginija
  • Duona referatas istorija kepimas tradicijos
    10 - 3 balsai (-ų)
Duona referatas istorija kepimas tradicijos. (2016 m. Spalio 31 d.). https://www.mokslobaze.lt/duona-referatas-istorija-kepimas-tradicijos.html Peržiūrėta 2021 m. Kovo 06 d. 07:07
×
39 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo