Egzistencinė ir fenomenologinė ugdymo filosofija


Įvadas. Egzistencinė ir fenomenologinė ugdymo filosofija. Egzistencializmo ir fenomenologijos samprata. Egzistencializmo ir fenomenologijos filosofija grindžiamas ugdymas. Ugdymo tikslai. Ugdymo metodai. Mokymo programa. Egzistencializmo ir fenomenologijos ugdyme kritika. Išvados. Literatūra.


Gana artimos šiuolaikinės filosofijos kryptys – egzistencializmas ir fenomenologija. Egzistencialistų pasaulėvoka artima fenomenologų pasaulėžiūrai. Ne vienas egzistencialistas vadinamas fenomenologu, o fenomenologas atitinkamai – egzistencialistu. Todėl ugdymo filosofijoje jų skirtybių mažai paistoma. Šių krypčių filosofai tiria žmonių patirtį ir jų suvokimą, tiria, kaip tos patirtys yra išgyvenamos, bei kokią prasmę jos turi žmonėms. Jie tiria kasdieninį „gyvenamąjį pasaulį“. Fenomenologai domisi būdais, kuriais žmonės patiria pasaulį, ką jie reiškia žmonėms, kokias prasmes žmonės suteikia konkrečiai patirčiai.

Šiame darbe siekta parodyti, kaip fenomenologinė egzistencinė filosofija atsiskleidžia ugdyme. Darbe apibūdinamos abiejų filosofijos koncepcijų atstovų mintys ir siūlomi būdai, kaip ugdyme galima pritaikyti egzistencinę fenomenologiją. Akcentuojama kuo ugdymas patemtas šiomis filosofijomis yra ypatingas ir skiriasi nuo kitų, taip pat ir koks šių filosofijų ribotumas ugdyme, kuriuos pastebėjo kritikai.

Egzistencializmas ir fenomenologija yra gana naujos šiuolaikinės filosofijos, taigi ir ugdymo teorijoje taikoma neseniai. Ugdymo filosofijoje šios dvi filosofinės koncepcijos taip susipynusios, kad kartais yra nurodomos kaip egzistencinė fenomenologija.

Tačiau panagrinėkime šias filosofijas atskirai. Egzistencializmo filosofijos šaknys aptiktos XIX a. danų filosofo S. Kierkegoro darbuose, kuriuose yra kritikuojama G. Hegelio absoliučios dvasios teorija. Tačiau, kaip savarankiška filosofija, egzistencializmas susiformavo XX a (B. Bitinas, 2000). Egzistencializmo filosofija egzistenciją supranta kaip žmogaus buvimą, kaip žmogų, kuris išsiskiria iš visų kitų būtybių sąmoningu santykiu su būtimi. Egzistencinės filosofijos pagrindinis dėmesys nukreiptas į žmogaus asmeninio gyvenimo bei likimo klausimą. Egzistencializmui svarbus žmogus, jo būtis, santykis su pačiu savimi ir pasauliu, kaip absoliutine būtimi, bei jos paties pagrindu. Todėl egzistencializmas iš esmės yra žmogaus ir jo gyvenimo prasmės filosofija. Savo tikslais ši filosofija yra labai artima pedagogikai, nes ugdymas yra žmogaus gyvenimo prasmės ir jo prigimties derinimas (Dėstytojo ir studento knyga). Egzistencializmo koncepcija domėjosi šie filosofai – S. Kierkegaardas, M. Buberis, M. Heideggeris, J. P. Sartre‘as. Kierkegaardo filosofinių tyrinėjimų kategorija yra vienišas individas objektyvaus, į mokslą orientuoto pasaulio akivaizdoje. Jis teigė, kad mokslinis objektyvumo išaukštinimas labiausiai nutolino nuo praktinio krikščioniško tikėjimo. Kierkegaardas gynė individą, kuris pats renkasi apsieidamas be mokslo reikalaujamo objektyvaus įrodymo. Buberis savo filosofiją grindžia socialiniu santykiu, kur svarbus yra kitas. Jis teigė, kad į žmogų reikia žiūrėti santykio „aš – tu“ aspektu, tai yra būtina pripažinti, kad kiekvienas žmogus turi asmeninę prasmių plotmę. Jeigu ši asmeninė, arba subjektyvi, kiekvieno individo tikrovė yra nepripažįstama arba jos nepaisoma, tada žmogus ir toliau turi kęsti nuo jį supančio absurdo. Kitas garsus egzistencializmo filosofijos atstovas Heideggeris reiškė, kad jo tyrinėjimų kategorija yra būtis. Jo išeities pozicija buvo tai, ką jis vadino buvimu pasaulyje arba išgyventu patyrimu individo ir aplinkos lygmenyje. Nors Heideggerio tyrinėjimų tikslas buvo būtis, tačiau jo analizės pagrindas dažniausiai esti asmenines prasmes kuriantis ir interpretuojantis individas. Sartrea‘as vadinamas bene geriausiu iš visų egzistencializmo filosofų. Jo tyrinėjimai nukreipti į sąmonę ir sąmonės objektus. Šio filosofo veikaluose žmogaus sąmonė arba individualybė, yra laisva t.y., kad sąmonė susijusi su daiktų prasme, o ne su nuogu daiktų pačių savaime objektyvumu.

  • Microsoft Word 23 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2556 žodžiai)
  • Universitetas
  • Inga
  • Egzistencinė ir fenomenologinė ugdymo filosofija
    9 - 1 balsai (-ų)
Egzistencinė ir fenomenologinė ugdymo filosofija. (2019 m. Kovo 26 d.). https://www.mokslobaze.lt/egzistencine-ir-fenomenologine-ugdymo-filosofija.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 21 d. 20:16
×
142 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo