Ekonomikos teorija konspektas

1. Ekonominio ciklo fazės. Ekonominis ciklas – tai periodiškas ekonominis svyravimas; tai ekonomikos kilimo bei nuosmukio periodų kaitos procesas. Tai trumpalaikiai realiojo BNP svyravimai ilgalaikės tendencijos rėmuose. Šie pasikartojantys ekonominės veiklos apimties pakilimai bei nuosmukiai yra nereguliarūs. Nebūna vienodų nuosmukių ar vienodų dviejų pakilimų. Kalbėdami apie ekonomikos ciklus žmonės galvoje turi klestėjimą arba krizę (pvz., JAV Didžioji pasaulinė krizė). Vienareikšmio atsakymo į klausimą „Kas sąlygoja ir sukelia ekonomikos ciklinius svyravimus?“, deja, nėra. Manoma, kad ekonominę „krizę“ sukelia ne tik ekonominiai, bet ir politiniai veiksniai. Ekonominius svyravimus sąlygoja tokie veiksniai: karai, stichinės nelaimės, mokslo išradimų, techninių naujovių panaudojimo nereguliarumas, netolygus produkcijos pasiskirstymas skirtinguose regionuose, gyventojų skaičiaus augimas ir pan. Šiuolaikiniai ekonomistai aiškindami ekonominio ciklo svyravimus, dažnai išskiria išorinius ir vidinius veiksnius. Išoriniai veiksniai – tai reiškiniai, vykstantys už ekonomikos sistemos ribų (atradimai, išradimai, technologinės naujovės, karai ir kt. svarbūs politiniai bei socialiniai įvykiai). Vidiniai veiksniai – tai reiškiniai, vykstantys pačioje ekonomikos sistemoje. Jie gali sukelti ekonominio ciklo pakilimą arba nuosmukį. Jie susiję su vartojimu, verslo investicijomis ir vyriausybės veikla.

2. Nedarbas ir jo tipai. Nedarbas – tam tikra darbingo amžiaus žmonių dalis neranda darbo. Kuo daugiau šalyje žmonių užimti ekonomine veikla, tuo daugiau jie sukuria naujo turto, tuo greičiau kyla visuomenės gerovė. Tačiau jei dalis žmonių neįtraukti į ekonominę veiklą, jie nesukuria turto ir tampa tik visada riboto visuomeninio turto vartotojais. Dalis žmonių nedalyvauja ūkinėje veikloje dėl objektyvių priežasčių, jie nėra produktyvioji visuomenės dalis (pagyvenę žmonės, vaikai, neįgalūs, studijuojantys). Kitais atvejais tai, kad žmonės yra neužimti, yra problema tiek individui, tiek visuomenei. Nedarbo rūšys: 1) frikcinis, arba migracinis – susijęs su tuo, kad žmogus paprastai visą amžių nedirba tame pačiame darbe. Žmonės juda iš vienos įmonės į kitą dėl geresnių perspektyvų, didesnio užmokesčio. Tai normalus einamasis judėjimas. 2) ciklinis, susijęs su verslo ciklo sąvoka. nuosmukių metu nedarbas padidėja, bet kai ekonominis ciklas pereina į pakilimo fazę, nedarbas sumažėja. 3) struktūrinis, paaiškinamas sunkiausiai, atsirandantis dėl neatitikimo dėl darbo vietų struktūros ir darbo jėgos kvalifikacinės struktūros. 4) paslėptinis, pasireiškiantis tuo, jog žmonės oficialiai yra lyg ir užimti, o realiai jie neužsiima ūkine veikla tokiu mastu, kokiu galėtų.

6. Multiplikatorius. Multiplikatoriaus prasmė – jis yra padidintas investicijų poveikis produkcijos apimčiai. Juk, jei visada 1 litas duotų 1 lito produkcijos prieaugio, apie multiplikatorių netektų kalbėti. Paprastai 1 litas gali duoti 2,3 ir daugiau litų, todėl yra pagrindas multiplikatoriaus (daugintojo) sąvokai įvesti.

Santykis tarp nacionalinio produkto padidėjimo ir pageidautinų investicijų padidėjimo yra vadinamas investicijų multiplikatoriumi, arba tiesiog multiplikatoriumi.

1. Fiskalinės politikos esmė. Fiskalinė politika (fiscal policy) – valstybės pajamų ir išlaidų (biudžetinė) politika, siekianti sušvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio produkto (BNP) svyravimus, reguliuojant bendrąją paklausą. Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas yra nedarbo ir infliacijos panaikinimas. Fiskalinės politikos įgyvendinimas susijęs su valstybės biudžeto formavimu ir naudojimu. Fiskalinė politika – biudžeto politika – valstybės išlaidų ir pajamų politika.