Eksporto poveikis šalies ekonomikai


Įvadas. Eksporto poveikio Lietuvos ekonominiam augimui teorinis pagrindimas. Eksporto ir ekonominio augimo sampratos. Eksporto reikšmė šalies ekonomikai. Eksporto poveikio Lietuvos ekonominiam augimui tyrimas. Lietuvos eksportodinamikos anlizė 2005-2015 m. laikotarpiu. Eksporto poveikio Lietuvos ekonomikos augimui tyrimas. Lietuvos BVP apimties prognozavimas 2016 m. Išvados. Literatūros sąrašas.


Išanalizuoti eksporto bei importo ir bendro vidaus produkto pokyčių priklausomybę Lietuvoje 2005-2015 m.

Remiantis apskaičiuotais duomenimis įvertinti eksporto ir Lietuvos ekominio augimo ryšį.

Ekonomikos augimas reiškia gamybos galimybių aibės didėjimą gamy-bos galimybių kreivei pasislinkus iš padėties AB į padėtį BA ′′. Gamybos išteklių apimties ir kokybės didėjimas, technologijos tobulėjimas išplečia šalies ūkio gamybines galimybes ir sudaro sąlygas didinti produkcijos ap-imtį. Taigi ekonomikos augimas siauresne prasme – tai šalies ekonominio potencialo didėjimas, pasireiškiantis ilgalaikiu nacionalinio produkto apim-ties augimu. Ekonomikos augimas – tai ilgalaikė, nuolatinė ūkio plėtojimo tendencija, kurią reikia skirti nuo trumpalaikių gamybos apimties svyravi-mų, pasireiškiančių ekonomikos ciklo forma. BVP artėjimas prie jo poten-cialaus lygio negali būti traktuojamas kaip ekonomikos augimas. Ekonomi-kos augimą atitinka potencialiojo BVP augimas. Istoriniu požiūriu, t. y. imant ganėtinai ilgą laikotarpį, kiekvienos šalies ūkiui būdinga augimo ten-dencija. Tokią tendenciją lemia tiek šalies gyventojų skaičiaus didėjimas, tiek ir žmonių siekis kelti gerovę. Kiekybiniu požiūriu ekonomikos augimas dažniausiai apibūdinamas realiojo BVP, GVP, NP arba jų apimties, tenkan-čios vienam šalies gyventojui, didėjimo tempais. Ekonomikos augimas, kuris yra visuomenės gerovės augimo pagrindas, turi ne tik praktinę, bet ir teorinę reikšmę. W. Rostowo augimo stadijų te-orija pagrįsta prielaida, kad būtent ekonomikos augimas lemia visuomenės evoliucijos procesą. Pagal šią teoriją visos pasaulio šalys perėjo penkias au-gimo stadijas, kurias lėmė skirtingas technikos ir technologijos lygis. Pir-moji stadija – tai tradicinė visuomenė; jos pagrindas – žemės ūkis, kuriame naudojama primityvi technologija. Antroje, t. y. pereinamojoje, stadijoje pažangių technologijų bei naujų idėjų diegimas žemės ūkyje sudarė sąlygas ekonomikai sparčiai kilti. Trečia stadija, vadinama pakilimu, apibūdinama pramonės revoliucija, kuri sudarė sąlygas visuomenei industrializuoti. Ket-virtoji – tai brandos stadija. Šioje stadijoje baigiasi šalies industrializavimo procesas, sukuriantis pažangią ūkio struktūrą. Penktoji stadija – masinio vartojimo visuomenės susidarymas. Tokioje visuomenėje svarbiausia tampa paslaugų sritis ir ilgalaikio vartojimo reikmenų gamyba. Ekonomikos augimas yra būtina visuomenės tobulėjimo sąlyga. Tik jo dėka galima ne tik išlaikyti esamą žmonių gerovę bet ir iš esmės ją pagerin-ti. Ekonomikos augimas sudaro sąlygas spręsti ekonomines, socialines ir ki-tas visuomenėje kylančias problemas. Jis yra aukštesnio visuomenės lygio atsiradimo pagrindinė sąlyga.

Mokslinėje literatūroje yra labai daug išlaidoms apibūdinti vartojamų terminų, sąvokų, įrodymų, pavyzdžių. Dažnai manoma, kad išlaidos –

Mano nuomone, geriausias išlaidų apibūdinimas, kuris padės atskleisti mano kursnio darbo temą, tai vienų žymiausių apskaitos tyrėju Ch. Horngren ir G.Foster apibrėžimas: išlaidos - tai sunaudoti ištekliai ar pinigai, kuriuos reikia sumokėti už prekes ar paslaugas.

Siekiant įgyvendinti savo darbo uždavinius ir ko aiškiau atskleisti darbo tema išlaidas išskyriau į privačias ir valstybės. Plačiau papasakosiu apie valstybines išlaidas, kuriuos apima visuomenės mąstą ir Lietuvos ekonomikai turi didelį poveikį.

Išlaidas, pagal pobūdį gali būti produktyvios ir neproduktyvios. Produktyviosios išlaidos skatina ekonomikos augimą ir yra skirtos investicijoms, todėl turi išliekamąjį poveikį. Produktyvios valstybės išlaidos kuriant fizinį ar žmogiškajį kapitalą didina investicijų grąžą ir tuo pačiu skatina privačias investicijas bei ekonominį augimą. Neproduktyvios išlaidos yra skirtos vartojimui ir vienkartinei naudai gauti, todėl išliekamosios vertės neturi ir ekonomikos augimą stabdo. Funkcinėje klasifikacijoje yra išskiriami tokie neproduktyvių išlaidų sektoriai: socialinė apsauga, išlaidos bendrosioms valstybės paslaugoms bei poilsiui, kultūrai ir religijai. Produktyvioms išlaidoms priskiriamos išlaidos švietimui, gynybai, ekonomikai, būstui ir komunaliniam ūkiui, sveikatos ir aplinkos apsaugai, transporto sektoriui, bei viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai.

  • Microsoft Word 555 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (5741 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ingrida
  • Eksporto poveikis šalies ekonomikai
    10 - 1 balsai (-ų)
Eksporto poveikis šalies ekonomikai. (2017 m. Lapkričio 27 d.). https://www.mokslobaze.lt/eksporto-poveikis-salies-ekonomikai.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 18 d. 02:00
×