Ekstremalių situacijų susidarymo priežastys, padariniai, apsisaugojimo būdai


Įvadas. Gamtinės ekstremalios situacijos. Potvynis. Vėjas. Orai. Išvados. Literatūros sąrašas ir informaciniai šaltiniai.


Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje yra gausu potvynių (poplūdžių). Poplūdis – staigus ir ryškus vandens pakilimas dėl gausių kritulių. Didesnės upės arba ežerai paplūsta po ilgesnio lietaus. Polaidžio potvyniai dažniausiai yra pavasarį, tačiau kartais pasitaiko ir žiemą. Jis yra pavojingas kai po ilgos ir šaltos žiemos yra storas ledas, o pavasarį įvyksta staigus atšilimas. Sampūtiniai potvyniai yra Nemuno deltoje. Jie atsiranda kai stiprūs vakarų vėjai marių vandenį varo prieš srovę, upės tėkmė sustoja, o vanduo pradeda kilti ir išsilieja. Skiriami du potvynių grėsmės lygmenys:

stichinis hidrologinis reiškinys, kai potvynio, lietaus poplūdžio, ar vėjo metu yra pragriaužiamos dambos, apsemtos gyvenviečių vietos ar žemės vietos, pasėlių laukai, automobilių keliai, apgadintos įvairios transporto ir pramonės vietos;

katastrofinis hidrologinis reiškinys, kai aukštas vandens lygis sukelia greitą užtvindymą.

Katastrofiniu užtvindymu yra vadinamas toks potvynis, kurio vandens lygis pakyla 1,5m. aukščiau už daugelio metų potvynių vidutinį lygį.

numatomą vandens lygį, bei laiką per kurį vanduo pasiektų vietovę;

kaip apsaugantį liekantį turtą ir ką pasiimti su savimi, kaip sustabdyti gamybą bei išjungti elektros veikiamas sistemas.

Palikdami namus žmonės turi uždaryti langus ir užrakinti duris. Eidami būriais žmonės privalo susirišti virve ir eiti tik ištirta ne gilesne nei 1m brasta. Grįžtantys namo privalo saugotis vandens išplautų duobių ir griovių, bei nukarusių ar nutrūkusių elektros laidų. Negalima valgyti vandenyje gulėjusių maisto produktų, taip pat vartoti vandentiekio vandens kol nebus higienos tarnybos ištirtas.

Vėjas – santykinai horizontalus oro judėjimas, atsirandantis dėl Žemės paviršiaus temperatūrų skirtumo. Vėjas yra oro masių judėjimas. Kaip šis judėjimas atsiranda? Nuo Saulės įkaitęs oras yra linkęs kilti aukštyn, po savęs palikdamas praretintą zoną, todėl aplinkinis oras stengiasi šį slėgį sulyginti. (Įdomus pavyzdys: kai dega labai didelis laužas, jis pats sukuria savo vėją, todėl kurioje vietoje bestovėtumėte, vėjas visą laiką pūs į laužo pusę.) Žinoma, šis vėjelis yra niekas, palyginus su tuo, kas vyksta visos planetos mastu. Žymiausi ir pastovūs planetos vėjai yra pasatai, jie pučia dideliame plote visą laiką ta pačia kryptimi (jie atsiranda dėl tos pačios priežasties, kai ties pusiauju įkaitęs oras kyla į viršų, o aplinkinis oras teka į jo vietą.). Taip pat žinomi yra musonai, kurių kryptis priklauso nuo sezono. Vėjai gali būti ir mirtinai pavojingi (prisiminkite viesulus). Vėjai būna labai įvairūs, besiskiriantys stiprumu, trukme ir priežastimis. Lietuvos klimatui būdingi gana ramūs vėjai, nepatiriame tropikų stichijų siautėjimo, tačiau kartais ir mūsų krašte vėjas pridaro bėdų, tada žiniasklaidoje minimi tornadai, uraganai ir kt.

  • Microsoft Word 595 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (1977 žodžiai)
  • Kolegija
  • Darek
  • Ekstremalių situacijų susidarymo priežastys, padariniai, apsisaugojimo būdai
    10 - 1 balsai (-ų)
Ekstremalių situacijų susidarymo priežastys, padariniai, apsisaugojimo būdai. (2020 m. Sausio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/ekstremaliu-situaciju-susidarymo-priezastys-padariniai-apsisaugojimo-budai.html Peržiūrėta 2020 m. Sausio 25 d. 09:37
×