Elektromagnetinės bangos ir jų biologinis poveikis


Įvadas. Elektromagnetinės bangos. Elektrinis ir magnetinis laukai. Elektromagnetinių bangų greitis ir ilgis. Elektromagnetinių bangų spinduliuotė. Elektromagnetinių bangų šaltiniai. Natūralūs elektromagnetinių bangų šaltiniai. Žmogaus sukurti elektromagnetinių bangų šaltiniai. Biologinis elektromagnetinių bangų poveikis. Kaip žmogų veikia elektromagnetiniai laukai. Elektromagnetinės spinduliuotės šiluminis poveikis. Silpnos elektromagnetinės spinduliuotės poveikis. Apsauga nuo elektromagnetinių laukų. Išvados. Naudota literatūra.


Žemės biosfera nuo pat jos atsiradimo yra veikiama elektromagnetinių bangų ir jonizuojančios spinduliuotės. Saulės aktyvumo pokyčiai, įvairūs kosminiai reiškiniai, žemės magnetosferos ir jonosferos trikdžiai veikia mūsų planetos biosferos gyvybinius procesus. Nuo šio poveikio priklauso žemės ekologinė būsena ir žmogaus gyvavimas.

Elektromagnetinė banga yra sklindantis erdvėje ir laike bei save palaikantis elektrinio ir magnetinio laukų trikdys.

Elektromagnetins laukas, tai judančių elektrinių krūvių sukurtas fizinis laukas, susidedantis iš susijusių ir besikeičiančių elektrinio ir magnetinio laukų.

Elektromagnetinių bangų greitis ir ilgis įvariose medžiagose skirtingas. Pavyzdžiui 300 000 km/s elektromagnetinės bangos vakuume sklinda ne pačiame laidininke, bet aplink jį. Tai reiškia, kad elektromagnetinės bangos greitis ir ilgis variniame laide kurį supa oras bus kitokie nei variniame laide, kurį supa plastmasinis šarvas. Elektromagnetinės bangos greitis ir ilgis bešarvio varinio laido aplinkoje(ore) yra toks pat kaip ir bešarvio aliuminio laido aplinkoje(ore). Oru elektromagnetinė banga sklinda šiek tiek greičiau nei vakuume, nes oro dielektrinė skvarba yra šiek tiek didesnė nei vakuumo. Jei antena yra be šarvo, o kabelis su šarvu, tai EM bangų greičiai ir ilgiai skirsis, to pasekoje gali padidėti ar sumažėti fazių skirtumas tarp antenos ir įžeminimo, kitaip tariant, tai gali įtakoti signalo stiprumą.

Pagal bangos ilgį elektromagnetinės bangos yra skirstomos į: ultratrumpas, trumpas, vidutines ir ilgas. Sveikatai kenksmingiausios yra trumposios elektromagnetinės bangos. Kurios dar skirstomos į: milimetrines, centimetrines, decimetrines ir metrines.

Elektromagnetinių bangos naudojamos daugelyje mokslo ir technikos sričių: fizikoje, medicinoje, biologijoje, informatikoje ir kt. Visuomenė domisi skirtingo dažnio bei intensyvumo elektromagnetinės spinduliuotės poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai. Elektromagnetinės spinduliuotės įtaka žmogaus sveikatai labiau susidomėta aštuntajame dešimtmetyje, kai darbo vietose ir buityje pradėjo gausėti įvairios elektroninės įrangos.

Skleidžiama rentgeno, ultravioletinė, infraraudonoji spinduliuotė dažniausiai neviršija biologiškai pavojingos ribos. Kur kas pavojingesnė yra žemo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė. Mokslininkai nustatė, kad žemo dažnio elektromagnetinės bangos, priešingai negu rentgeno, pasižymi sava specifika: mažėjant intensyvumui jų poveikis organizmui nemažėja. Žmogus taip pat skleidžia akustines bangas, sukuria elektrinį ir magnetinį laukus, elektromagnetines bangas, todėl šių laukų pažinimas padeda suprasti procesus, vykstančius organizme ir panaudoti juos diagnostikoje.

Žmogaus išspinduliuotas radijo bangas sukuria chaotiškai svyruojančios kūno molekulės, elektros krūviai, susikaupiantys odoje dėl trinties į drabužius.

Žmogaus spinduliavimas yra labai silpnas ir norint jį pastebėti stipresnių gamtinių bei techninių bangų fone, žmogų reikia patalpinti į ekranuotą kamerą.

Elektromagnetinių laukų šaltiniai yra natūralūs, esantys gamtoje ir dirbtiniai, sukurti žmogaus.

įvairiose gamybos ir buities srityse atsirandantys EML, kaip parazitiniai reiškiniai (konvejerio juostų įsielektrinimas, sintetinių medžiagų, popieriaus juostų, plastmasinių plėvelių įsielektrinimas);

įvairių dažnių neradiotechninės paskirties EML šaltiniai (Antrajai grupei priklauso neradiotechninės paskirties elektriniai įrengimai, kurie yra stiprūs EML šaltiniai. Stipriausi nuotoliniai elektriniai laukai būna ties nuolatinės aukštos įtampos įrenginiais - ties televizorių kineskopais, rentgeno lempomis ir pan. Nuolatiniai stiprūs magnetiniai laukai sukuriami ten, kur vartojamos stiprios nuolatinės srovės - elektriniame transporte, elektrogalvaniniuose cechuose, prie suvirinimo nuolatine srove aparatų ir t.t. Šis magnetinis laukas ryškiai nejuntamas, tačiau srovės įjungimo ar išjungimo metu laukas staigiai kinta ir arti esančiose elektrinėse grandinėse ir biologiniuose audiniuose gali indukuoti stiprias antrines sroves).

  • Microsoft Word 397 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2809 žodžiai)
  • Kolegija
  • Dainora
  • Elektromagnetinės bangos ir jų biologinis poveikis
    10 - 2 balsai (-ų)
Elektromagnetinės bangos ir jų biologinis poveikis. (2020 m. Gegužės 05 d.). https://www.mokslobaze.lt/elektromagnetines-bangos-ir-ju-biologinis-poveikis.html Peržiūrėta 2021 m. Kovo 08 d. 17:41
×
39 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo