Elektromagnetinis laukas ir reiškiniai

Svarbiausios elektromagnetinio lauko savybės pasireiškia jam sąveikaujant su judamais ir nejudamais krūviais. Vieną porą sudaro elektrinės indukcijos vektorius (c/m2) ir magnetinio lauko stiprio vektorius (a/m). Jie aprašo elektromagnetinio lauko sužadinimą. Vektorius susijęs su elektriniais krūviais, o vektorius susijęs su srove. Kita vektorinių dydžių pora, susidedanti iš elektrinio lauko stiprio vektoriaus (v/m) ir magnetinio lauko indukcijos vektoriaus (t), aprašo elektromagnetinio lauko poveikį į krūvius ir srovę.

Narinėjant elektromagnetinį lauką pastebėta, kad jis nesklinda. Sklinda elektromagnetinė banga elektromagnetiniu lauku. Kiekvienai bangai sklisti reikr – ryšininkas. Vakuume jis nežymus, o realiai jis yra sudėtingatspindžiai: dalis elektromagnetinio lauko sutikusio kliūtį, kurios matmenys didesni už jo bangos ilgį, atsispindi, o dalis lūžusi sklinda toliau. Atsispindėjusios bangos pakeičia poliarizaciją ir atėjusios į imtuvą, skirtingais laiko momentais ir įvairiomis poliarizacijomis, susideda.

Difrakcija: tai elektromagnetinio lauko užlinkimas už kliūties, kai jos matmenys yra mažesni už bangos ilgį. Kliūtį, už kurios užlinksta elektromagnetinė banga, galime laikyti kaip nauja elektromagnetinio lauko spinduliavimo šaltinį, nes nuo jos bangos sklinda į visas puses, nors pagrindinis srautas išlieka pradinio lauko sklidimo kryptimi.

Interferencija: šis reiškinys pasireiškia, kai sklinda kelios skirtingos bangos. Kiekviename aplinkos taške dviejų bangų svyravimai tiesiog susilieja.