Elektroninė stabilumo programa: veikimo principas, gedimai


Darbo anotacija. Įvadas. Esp sistemos analizė. Sistemos paskirtis. Sistemos sandara. Komponentų analizė. Sistemos schema. Sistemos veikimo principas. Elektroninės stabilumo programos gedimo kodai ir jų analizė. Elektroninės stabilumo programos gedimų paieškos algoritmų sudarymas. Priekinių ratų greičio jutiklių varžos parametrų tikrinimas. Galinių ratų greičio jutiklių varžos parametrų tikrinimas. Stabdžių pedalo padėties jungiklis. Išvados. Literatūra.


Pasirinkto kursinio darbo temos pavadinimas: „ESP Sistemos gedimų paiėškos algoritmų sudarymas“. Kursinio darbo tema yra susijusi su esp sistema, kurios paskirtis užkersti kelią automobilio slydimui kritinėse situacijose, kai jis tampa nestabilus. Pagrindinis kursinio darbo tikslas yra: Suvokti, kaip yra ieškomas gedimas.

Išanalizuoti mokslinės literatūros apie automobilių ESP stabdymo sistemas, susipažinti su veikimo principu, tipais ir sandara.

Šio darbo tema susijusi su aktyviosios saugos sistema “ESP”, kuri neleidžia slysti automobiliui kritinėse situacijose. O taip pat darbo tema susijusi su “ESP” gedimais, jų kodais ir algoritmo sprendimo sudarymo.

ESP ir variklio valdymo bloko sąveika per CAN duomenų perdavimo tinklą

Hidraulinis moduilis ir valdymo blokas sukuriai bendra mazga. Valdymo blokas atlieka šias funkcijas:

Ijungus degimą, sistema atlieka savidiagnostika, kurios metu pastoviai stebiama visų elektroninių jungčių bei elektromagnetinių vožtuvų būklė. Taip pat, savidiagnostika gali išreikšti šiuos gedimus: valdymo bloko gedimas; grandinės gedimas; ABS sistemos hidraulinio siurblio gedimas; jutiklių grandinių gedimai.

Hidraulinis modelis tvirtinamas prie kronšteino, kairėje pusėje nuo variklio. Siurblys ir vožtuvai yra korpuse, ir sukuria viena mazgą, kartu su elektrovarykliu. Hidraulinis modulis tvirtinamas varžtu prie valdymo bloko. Yra trys skirtingos sistemos būklės:

Jei hidrauliniame modulyje yra gedimas, ESP sistema atsijungia, tuomet ABS toliau dirba.

Šio jutiklio paskirtis yra perduoti informaciją apie vairo posukio kampą. Jutiklis gali nustatyti kampa iki ± 720°, tai yra iki keturių pilnų vairo apsisukimų. Sugędus šiam jutikliui, ESP negali stebėti į kurią pusė vairuotojas pasuka vairą. Tada, ESP tampa neveikianti.

Pagal fizinius dėsnius, šis jutiklis turi būti kuo arčiau svorio centro. Taigi jis yra šale vairo kolonėlės ir pritvirtintas prie kronšteino. Šis jutiklis nustato kokios jegos veikiai automobilį, posukio metu. Pagal šią informacija, sistema įvertina, kokie poslinkiai gali būti šiose kelio salygose. Taip pat kaip ir vairo padeities jutikliui, sugedus jam, ESP sistema nebeveiks.

Kėbulo pasisukimo vertikalios ašies atžvilgiu kampo jutiklis, kaip ir šoninio pagreičio jutiklis, tvirtinamas prie kronšteino. Jutiklis nustato, ar veikia kebula sukimo momentai. ESP sistemos jutiklis nustato, ar pasisuka automobilis aplink vertikaliosios ašies. Sugędus šiam jutikliui, ESP nedirbs.

Slėgio jutikliai prisukami prie pagrindinio cilindro korpuso. Šių jutiklių paskirtis yra perduoti informaciją, valdant slėgį siurblio įėjime. Jei valdymo blokas negauna jokios informacijos iš šių jutiklių, ESP funkcija atsijungia.

  • Microsoft Word 769 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (2340 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadim
  • Elektroninė stabilumo programa: veikimo principas, gedimai
    10 - 2 balsai (-ų)
Elektroninė stabilumo programa: veikimo principas, gedimai. (2018 m. Vasario 12 d.). https://www.mokslobaze.lt/elektronine-stabilumo-programa-veikimo-principas-gedimai.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 19 d. 17:39
×