Elektroninės komercijos samprata ir sandara


Įvadas. Elektroninės komercijos samprata ir sandara. Elektroninės komercijos samprata. Elektroninės komercijos sandara. Elektroninės komercijos formų analizė. Elektroninės parduotuvės ir elektroninės paslaugos. Elektroniniai aukcionai ir lošimai. Elektroniniai ryšiai tarp institucijų. Elektroninės komercijos saugumo užtikrinimo analizė. Išvados ir rekomendacijos. Literatūra.


Darbo tikslas. Išnagrinėti elektroninės komercijos pritaikymo galimybes ir trūkumus, jos panaudojimo ypatybes.

Kompiuteris ir naujosios technologijos sudarė puikias prielaidas elektroninei komercijai atsirasti. Elektroninės komercijos rūšims šiandien yra priskiriami tiek virtualūs aukcionai, elektroninės parduotuvės, tiek internetinės paslaugos ar pramogos internetu (žaidimai, lošimai ir kita).

Žinant, jog elektroninė komercija yra visuotinis reiškinys, galima ypatingai atkreipti dėmesį į jos daromą poveikį prekybai iš esmės. Autoriai T. Blažauskas, V. Keršienė ir kt. išskiria, jog elektroninė komercija ne tik, kad sudarė sąlygas efektyvesnei prekybai tarptautiniu mastu, bet ir pagerino įmonių, užsiimančių elektronine komercija, vadybos modelius, patobulino organizacines struktūras. Taip pat, elektroninės komercijos atsiradimas prisidėjo prie kaštų sumažėjimo (susijusio su transakcijomis) bei išplėtė vartotojų rinkas (Blažauskas ir kt., 2004, 19 p.). Elektroninės komercijos privalumai organizacinei aplinkai yra aiškūs. Jie patenkina pagrindinius organizacijų poreikius ir lūkesčius. Pirmaisiais elektroninės komercijos panaudojimo metais, kuomet virtualias paslaugas teikė tik organizacijos viduje veikiantys padaliniai bendraudami tarpusavyje dalykiniams reikalams spręsti, taip pat bankai ir kitos privačios bei valstybinės organizacijos, teikiančios paslaugas savo vartotojui, pagrindinė e-komercijos esmė buvo efektyviai ir mobiliai bendrauti su užsakovu, teikti savalaikiškas paslaugas ir t.t. Šiandien, kai elektroninė komercija pasiekė ir masinį vartotoją, neatsiejami tapo tokie elektroninės komercijos tikslai, kaip – naujų rinkų užkariavimas interneto pagalba, verslo plėtojimas tiekiant mobilesnes paslaugas, galimybė prieiti prie vartotojo bet kuriuo paros metu ir kiti papildomi įmonių strateginiai ir taktiniai tikslai.

Be jokios abejonės, komercija internetu tapo įprastu reiškiniu ir patiems vartotojams, kuris vis labiau neatsiejamas nuo šiandieninio vartotojo sparčių gyvenimo įpročių pokyčių ir gyvensenos tipo. Šiandien vartotojas, kaip teigia L. Sodžiūtė ir V. Sūdžius, pakankamai patogiai naudojasi internetinėmis paslaugomis arba įsigyja kasdieninių ir nekasdienių prekių paketų interneto pagalba. Vartotojas gali įsigyti įvairų produktą ar paslaugą gana patogiai (bet kuriuo paros metu) ir greitai (prekės užsakymas įvykdomas akimirksniu, o paslaugos pristatymas trunka nuo vienos dienos iki kelių savaičių, priklausomai kur paslauga ar prekė buvo įsigyta) (Sodžiūtė, Sūdžius, 2003, 8 p.). Dar vienas iš elektroninės komercijos privalumų yra galimybė stebėti užsakymo vykdymo eigą ir apžiūrėti prekių ir paslaugų katalogus pardavėjo internetiniame kataloge (juos įprastai pardavėjai teikia pačiame tinklalapyje arba pdf. formatu).

Žemiau pateiktas sąrašas elektroninės komercijos pavyzdžių, šiuo metu plačiai taikomų visame pasaulyje:

Elektroninė parduotuvė (parduotuvės katalogas, prekių pardavimo sistema, užsakymų organizavimas, prekių pristatymas, apmokėjimo sistema ir kt.)

Elektroninės paslaugos (konsultavimas internetu, draudimo, finansų, nuomos, turizmo ir kitų paslaugų teikimas)

Elektroninė bankininkystė ir atsiskaitymo sistemos (Swedbank, SEB, mokėjimai.lt, vienasąskaita.lt ir kt.)

Įvairios kitos paslaugos ir bendravimo bei bendradarbiavimo formos (Sodžiūtė, Sūdžius, 2003, 13 p.).

Pasak T. Blažausko, V. Keršienės ir kt. knygos Elektroninės komercijos pagrindai autorių, elektroninės komercijos pavyzdžiai yra taikomi visame pasaulyje ir gali būti palaikomi visų rinkos dalyvių: verslas su verslu (B2B), verslas su valstybinėmis institucijomis (B2G), privačios įmonės su biudžetinėmis įmonėmis (B2G), valstybinės institucijos su valstybinėmis institucijomis (G2G), vartotojas su privačiu vartotoju (C2C) (Blažauskas ir kt., 2004, 24 p.). Elektroninės komercijos santykius elektroninėje erdvėje galima atvaizduoti schemoje, pateiktoje žemiau.

  • Microsoft Word 53 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4135 žodžiai)
  • Kolegija
  • Justa
  • Elektroninės komercijos samprata ir sandara
    10 - 2 balsai (-ų)
Elektroninės komercijos samprata ir sandara . (2019 m. Lapkričio 01 d.). https://www.mokslobaze.lt/elektronines-komercijos-samprata-ir-sandara.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 17 d. 22:05
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema