Elektrono judėjimas magnetrone

Paprasčiausias magnetronas yra dviejų elektrodų elektroninė lempa, kurios katodas k ir anodas a yra bendrą ašį turintys cilindrai, patalpinti pakankamai ilgoje ritėje lygiagrečiai jos ašies.

Matavimo įrenginį sudaro elektroninė lempa – diodas, įtaisytas ilgos ritės (solenoido) viduje, kaitinimo srovės šaltinis, anodinės srovės šaltinis,su įmontuotu jame voltmetru, solenoido srovės šaltinis ir ampermetrai. Įrenginys sudarytas iš dviejų nepriklausomų grandinių: diodo voltamperinės charakteristikos matavimo ir solenoido maitinimo grandinių. Diodas solenoide įtaisytas taip, kad anodo ašis sutaptų su solenoido ašimi. Šiame darbe naudojamas tiesioginio kaitinimo diodas. Katodas k įkaitinamas , išmatuojama diodo anodinės srovės priklausomybė nuo solenoidu tekančios srovės stiprumo ia= f(is), esant fiksuotai anodo įtampai ua. Ši priklausomybė pavaizduojama grafiškai. Nustatoma solenoido krizinės srovės isk vertė ir apskaiči fiksuojame anodo įtampą ir anodinę srobk skaičiuojama pagal formulę: bk=mm0iskn, kur m ir m0 – magnetinės konstanta ir aplinkos magnetinė skvarba; n – vijų skaičius, tapskaičiuoti elektrono judėjimo trajektorijos kreivumo spindulys r ir įcentrinės jėgos fįc = mv2 / r reikšmės, esant eksperimento metu pasirinktoms magnetinės indukcijos reikšmėms. Šios priklausomybės darbo tikslas buvo nustatyti elektrono specifinį krūvį magnetrono pagalba. Nustatėme kad elektrono krūvis yra 9,156×1011 c, kai tuo tarpu teorig. Adlys magnetizmo laboratoriniai darbai, Kaunas: kpi, 1987 m, p – .