Elektrotechnikos špera 2

Elektrotechnika – tai technikos mokslo šaka, aprėpianti elektrinių ir magnetinių reiškinių teoriją ir jų praktinį taikymą. Šiuolaikinėje elektrotechnikoje yra dvi pagrindinės kryptys – energetinė ir informacinė. Energetinė technika nagrinėja problemas, susijusias su elektros energijos gamyba, jos perdavimu ir vartojimu, pavertus ją kitos rūšies energija. Medžiagoms apdirbti gali būti naudojama elektros energija arba elektronų ar jonų srautai. Informacinė elektrotechnika nagrinėja problemas, susijusias su energijos pakeitimu informacijos signalais, jų transformacija, laikymu, perdavimu. Visos elektrotechnikos sritys yra susijusios ir neretai sunku nustatyti jų tarpusavio ribas. Energetiniai ir magnetiniai reiškiniai buvo tiriami jau nuo seno. Elektrostatikos reiškinių atradimuose labiausiai pasižymėję b. Franklinas, š. Kulonas, v. Gilbertas ir kt. Elektrotechnika plėtojosi etapais. Buvo vykdomi pirmieji elektros reiškinių tyrimai (xvii-xviii a. ). Xix a. Pirmoji pusė – nustatyta elektrotechnikos reiškinių esmė ( faradėjus, lencas). Xix a. Antra pusė. Xx a. Ir šios dienos. Pirmoji elektrinė Lietuvoje buvo įrengta 1892m. Rietave. Nuolatinės srovės energija pradėta vartoti ne tik apšvietimui. Pramonėje jau buvo naudojami nuolatinės srovės varikliai. Nuo 1940 iki 1980m. Elektros energijos gamyba padidėjo 100 kartų. Pradėta eksploatuoti ignalinos atominė elektrinė ( įrengtoji galia 2600mw ). Šiluminės elektrinės: Lietuvos elektrinė ( elektrėnuose ) – įrengtoji galia 1800mw, gamyba 706gwh, vilniaus elektrinė – įrengtoji galia 384mw, gamyba 909gwh, Kauno elektrinė – 178mw galia, gamyba 304gwh ir kt. Elektros suvartojama: pramonei 47%, žemės nuolatinė srovė yra tokia, kuri laikui bėgant nekinta. Ji yra pastovi ir teka elektrine grandine viena kryptimi. Elektros srovė gali tekėti tik uždara grandine. Srovė – tai laidininku per laiko vienetą pernešamas elektros krūvis.