Ergonomikos špera



1 antropometrija. Statiniai ir dinaminiai matmenys. Antropometrija, tai mokslas apie žmogaus kūno matmenų ir kitų pagrindinių fizinių charakteristikų, inercinių savybių bei atskirų kūno segmentų masės matavimus. Antropometrija skirstoma : i somatometriją (viso kūno matavimai). Cefalometriją (galvos matavimas); kraniometriją (kaukolės matavimas); osteometriją (kaulų matavimas); taikomayą antropometriją (viso žmogaus kūno matmenų nustatymas ir jų taikymas rūbų, avalynės, baldų, gamybos priemonių projektavime ir gamyboje). Žmogaus kūno matmenys apibrėžiami trimatėje erdvėje. Statiniai matmenys yra matuojami kūnui esantfiksuotoje (statinėje) padėtyje. Juos sudaro griaučių matmenys, pvz. , atstumai tarp sąnarių centrų, bei kontūrų matmenys. Gali būti tyrinėjamas iabai didelis kiekis įvairių kūno matmenų ir kai kurie iš jų gali būti panaudoti tik specifiniais atvejais, pvz. , šalmų projektavimui, tačiau bendrų kūno matmenų nustatymas leidžia iliustruoti tam tikros žmonių etninės ar amžiaus grupės savybes, nes kūno matmenys priklauso nuo žmogaus amžiaus, iyties ir skiriasi įvairiose etninėse grupėse. Antrop duomenys gali buti ivertinami procentilais. Projektuojant gamybos priemones konkrečiam atvejui iabai svarbu žinoti toje srityje dirbančių žmonių antropometrinius duomenis. Dinaminiai (funkciniai) matmenys matuojami kūnui atliekant tam tikrą veiksmą. Bet kokios veiklos metu visos žmogaus kūno dalys dažniausiai juda sutartinai. Judesių aprašymui egzistuoja du pagrindiniai metodai. Galūnių ir kitų daugiausiai nutolusių nuo žmogaus centro cm taškų judėjimo aprašymas. Atskirų sąnarių judėjimo galimybių tyrimas ir jų įtakos žmogaus judėjimui įvertinimas. Sio tyrimo metu įvertinamas žmogaus mobilumas, judrumas, iankstumas. Statiniai antropometriniai duomenys gali būti konvertuojami į dinaminius duomenis, remiantis taisyklėmis. Antropometrinių matavimų metodai ir įranga. Plačiausiai naudojamas antropometrinis įtaisas yra ūgio matuoklis.